Baitkovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Baitkovas
lenk. Bajtkowo
Bajtkowo - stacja Bajtkowo.jpg
Geležinkelio stotis Baitkove (Geležinkelio linija OlštynasLukas)

Baitkovas
53°44′30″ š. pl. 22°15′36″ r. ilg. / 53.74167°š. pl. 22.26000°r. ilg. / 53.74167; 22.26000 (Baitkovas)Koordinatės: 53°44′30″ š. pl. 22°15′36″ r. ilg. / 53.74167°š. pl. 22.26000°r. ilg. / 53.74167; 22.26000 (Baitkovas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: link={{{alias}}} Varmijos Mozūrų vaivadija
Apskritis: Luko apskritis
Valsčius: Luko valsčius
Pašto kodas: 19-321

Baitkovas (lenk. Bajtkowo, vok. Baitkowen, (1938–1945 m. vok. Baitenberg) − kaimas šiaurės Lenkijoje, Varmijos Mozūrų vaivadijos Luko apskrities Luko valsčiuje. Išsistatęs ant Baitkovo ežero (lenk. Jezioro Bajtkowskie) kranto, vienuolika kilometrų į pietvakarius nuo apskrities ir valsčiaus centro Luko. Per gyvenvietę eina vaivadijos kelias Nr. DW667.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas žinomas Baytken vardu nuo 1495 m., o dveji metai prieš tai Vokiečių ordino Didysis magistras Johanas fon Tyfenas už suteiktą karinę pagalbą Pauliui Grabovskiui perdavė 40 hufų žemės Baykau vietovėje.[1][2] Taip dabartinės gyvenvietės teritorijoje atsirado dvaras.

1895 m. statyta neogotikinė šventovė iki Antrojo pasaulinio karo pab. priklausė evangelikams,[3] dabar − tai katalikiška Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčia

1874 m. kaimas tapo to paties pavadinimo naujai įkurto prūsiško valsčiaus centru.[4] Iki 1945 m. jis priklausė Rytprūsių Gumbinės apygardos (nuo 1905 m. priskirtas Alnaštyno apygardos) Luko apskričiai. 1910 m. jame buvo 225 gyventojai.[5] 1933 m. buvo suskaičiuoti 244, o 1939 m. − 209 kaimiečiai.[6]

Po Antrojo pasaulinio karo kaimas, kaip ir visa pietinė Rytprūsių dalis, buvo perduotas Lenkijai. Iki 1998 m. jis priklausė Suvalkų vaivadijai, vėliau − Varmijos Mozūrų vaivadijai. Grąžintas senasis pavadinimas (lenk. Bajtkowo). Šaltyšijos centras.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo pietvakarinėje dalyje iškilusi moreninė kalva.[7] Tai – buvęs jotvingių piliakalnis,[8] datuojamas XXIII amžiumi. Jį į savo sudarytą senovinių gynybinių statinių žemėlapį įtraukė žinomas Prūsijos tyrinėtojas Emilis Holakas.[9]Išsidėstęs kiek tolėliau nuo Baitkovo ežero, anksčiau iš pietų ir vakarų piliakalnį supo dar vienas ežeras (numelioruotas XX amžiuje). Objektas susideda iš dviejų maždaug vienodo ploto aikštelių, aukščių skirtumas tarp jų − apie penkis metrus. Aikšteles tarpusavyje skiria šlaitas. Piliakalnis apsaugotas pylimais, spėjama, kad buvo suręstas ir medinis sargybos bokštas. Įvažiavimas − šiaurės vakarinėje dalyje.

Būdamas kaimo teritorijoje, objektas gerokai nukentėjo nuo žmonių poveikio: į pietinį pylimą PGR (tarybinio ūkio analogas) laikais įkastas ūkinis pastatas, pats piliakalnis gerokai sukultūrintas − jis tapo Baitkovo parko dalimi.[10][11]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]