Būgninė ertmė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Žmogaus ausies sandara: būgninės ertmės vieta, pažymėta tamsiai raudona spalva

.

Būgninė ertmė (lot. Cavitas tympani) – vidurinės ausyje dalis, kurioje yra judrūs klausomieji kauliukai, perduodantys būgnelio vibracijas į vidinę ausį. Būgninėje ertmėje skiriamos 6 sienos.

Būgninės ertmės sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būgninė ertmė – netaisyklinga, iš šonų suspausta smilkinkaulio piramidės ertmė, išklota gleivine ir pripildyta oro, patenkančio į nosiaryklę pro ausies trimitą. Joje yra judrūs klausomieji kauliukai, sujungiantys šoninę sieną su vidine ir perduodantys būgnelio vibracijas į vidinę ausį.

Būgninė ertmė sudaryta iš dvejų dalių: tikrosios būgninės ertmės, esančios už būgnelio, ir virš jos esančios antbūgninės kišenės (lot. Recessus epitympanicus). Joje yra viršutinė pusė plaktuko ir didžioji dalis priekalo. Būgninės ertmės aukštis, įskaitant kišenę, ir plotis yra apytiksliai po 15 mm, o skersmuo – apie 6 mm viršuje, 4 mm apačioje, tačiau prieš būgnelio bambą – tik 2 mm. Iš šono būgninę ertmę riboja būgnelis, o iš vidaus – vidinės ausies šoninė siena. Užpakalyje ji susisiekia su speniniu urvu ir per jį - su speninėmis ertmėmis, o priekyje – su ausies trimitu.

Būgninės ertmės sienos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būgninėje ertmėje skiriamos 6 sienos ir yra įėjimas į speninį urvą.

Stoginė siena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stoginę sieną (lot. Paries tegmentalis) sudaro plona kompaktiško kaulo plokštelė – smilkinkaulio piramidės būgno stogas (lot. Tegment tympani). Ji skiria būgninę ertmę nuo kaukolės ertmės.

Junginė siena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Junginė siena (lot. Paries jugularis) – būgninės ertmės dugnas, kurį sudaro siaura, plona, išgaubta kaulinė plokštelė, skirianti būgninę ertmę nuo vidinės jungo venos. Joje vietomis gali nebūti kaulo ir būgninę ertmę nuo venos tokiu atveju skiria tik skaidulinis audinys ir gleivinė. Prie vidinės sienos yra maža anga, pro kurią eina poliežuvinio ryklės nervo būgninė šaka. Kartais ši siena gali būti stora, su papildomomis speninėmis ertmėmis.

Plėvinė siena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plėvinės sienos (lot. Paries membranaceus) didžiąją dalį sudaro būgnelis, o kraštuose – kaulinis žiedas, prie kurio jis tvirtinasi.

Labirintinė siena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Labirintinė siena (lot. Paries labyrinthicus) skiria vidurinę ausį nuo vidinės. Jos centre į būgninė ertmę išsikiša lėkštas kyšulys (lot. Promontorium), sudaro sraigės pamatinės spiralės dalis. Šakota kyšulio vaga (lot. Sulcus promontorii) eina būgnelio rezginys (lot. Plexus tympanicus), kuris susidaro iš poliežuvinio ryklės nervo skaidulų ir vidinės miego arterijos rezginio skaidulų. Iš priekio kyšulį riboja būgninės ertmės (lot. Cellulae tympanicae). Viršuje kyšulio esantis ovalus prieangio langelis (lot. Fenestra vestibuli) jungia būgninę ertmę su prieangiu. Šį langelį uždaro kilpos pamatas, kurio perimetras prisitvirtina prie langelio kraštų žiediniu raiščiu. Žemiau kyšulio yra apvalus sraigės langelis (lot. Fenestra chochleae) jungiantis būgninę ertmę su sraigės kanalo pradžia. Šį langelį uždaro antrinis būgnelis (lot. membrana tympani secundaria), įgaubtas būgninės ertmės pusėje ir išgaubtas sraigės link.

Speninė siena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Speninė siena (lot. Paries mastoideus) yra pati plačiausia būgninės ertmės siena. Viršutinėje jos dalyje yra speninio urvo įėjimas (lot. Aditus ad antrum mastoideum). Tai – didelė, netaisyklingos formos anga, einanti nuo antbūgninės kišenės į speninio urvo viršutinę dalį. Spenine siena eina du išlenkti kanalai: šoninis pusratinis kanalas ir veidinio nervo kanalas, kurie sienos paviršiuje suformuoja atitinkamus iškyšulius (lot. Prominentia canalis semicircularis lateralis et facialis). Kiek žemiau urvo įėjimo yra piramidinė pakyla (lot. Eminentia pyramidalis). Joje yra kilpinis raumuo, kurio sausgyslė išeina pro piramidės pakylos viršūnėje esančią angą ir prisitvirtina prie kilpos galvutės. Po antbūgnine kišene esanti priekalo duobė (lot. Fossa incudis) talpina trumpąją priekalo kojytę, kuri prisitvirtina prie duobės raiščiais.

Mieginė siena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mieginė siena (lot. Paries caroticus) skiria būgninę sieną nuo miego arterijos kanalo. Tai yra plona kaulinė plokštelė. Viršutinėje šios sienos dalyje atsiveria du lygiagretūs kanalas – ausies trimito kaulinė dalis ir būgnelio tempiamojo raumens kanalas.

Būgninės ertmės gleivinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būgninės ertmės gleivinė (lot. Tunica mucosa cavitatis tympanicae) iškloja būgninės ertmės sienas, uždengia klausomuosius kauliukus, raumenis ir nervus, įeina į speninį urvą ir spenines ertmes. Tarp ertmės sienų ir kaulelių susidaro keletas gleivinės klosčių: užpakalinė ir priekinė plaktuko klostės (lot. Plicea mallearis pasterior et anterior), būgninės stygos klostė (lot. Plica chordae tympanicae), taip pat priekalo ir kilpos raukšlės (lot. Plicae incudialis et stapedialis). Tarp gleivinės klosčių susidaro kišenės, suteigdamos būgninei ertmei skylėtą išvaizdą. Viršutinė kišenė (lot. Recessus superior) susidaranti tarp būgnelio palaidosios dalies ir plaktuko kaklelio, turi klinikinę reikšmę kaip infekcijos vieta. Dvi kitos, priekinė ir užpakalinės kišenės (lot. Recessi anterior et posterior) susidaro apie būgninę stygą. Būgninės ertmės gleivinė plona, blyški ir mažai vaskuliarizuota. Ją iškloja stulpinis virpinamasis epitelis, kuris vietomis suplonėja ir neturi blakstienėlių. Speninį urvą ir ertmes iškloja plokščiasis epitelis. Čia veikia apsauginiai mechanizmai, kurie priklauso nuo būgninės ertmės formos: ausies vamzdžio, per kurį sulyginamas slėgis abejose būgnelio pusėse, apsauginės klausos kauliukų sąnarių formos bei refleksinių kilpinio ir būgnelio tempiamojo raumenų susitraukimų, apsaugančių nuo pažeidimo dėl staigaus arba pernelyg stipraus kauliukų judesio.

Daugiau informacijos straipsniuose:

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • R. Stropus, V. Vaičekauskas, J. Tutkuvienė, N. Paužienė, D.H. Pauža, A. Dabužinskienė, V. Gedrimas, V. Aželis, G. H. Schumacher, „Žmogaus anatomija 2“, „KMU leidykla“, Kaunas, 2007 m., (383 psl.) ISBN 978-9955-15-099-2