Aviacijos katastrofa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bandomoji lėktuvo avarija, atlikta NASA ir Federalinės aviacijos administracijos (projektas valdomas smūgis)

Aviacijos katastrofa pagal 1947 m. Čikagos konvencijos 13 straipsnį yra įvykis, susijęs su orlaivio naudojimu, nuo to laiko, kai keleiviai ar kiti asmenys įlipa į orlaivį iki jų išlipimo, ir kurio metu buvo sužeisti ar mirė orlaivyje buvę asmenys, taip pat atvejai, kai orlaiviai yra pažeidžiami ar sunaikinami, dingę ar visai nepasiekiami.[1] Jei orlaivis avarijos metu yra sunaikinamas ar sugadinamas nepataisomai, toks įvykis vadinamas korpuso praradimu (angl. hull loss).[2]

Pirmoji orlaivio avarija įvyko 1785 m. birželio 15 d., kuomet nukrito Rozier oro balionas – avarijos metu žuvo baliono išradėjas Jean-François Pilâtre de Rozier ir keleivis Pierre Romain.[3] Pirmoji varikliu varomo orlaivio avarija įvyko 1908 m. rugsėjo 17 d., kuomet nukrito Wright Model A lėktuvas. Šios avarijos metu buvo sužeistas orlaivio kūrėjas Orvilis Raitas ir žuvo kartu keliavęs Thomas Selfridge.[4]

Didžiausios aviacijos katastrofos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tenerifės oro uosto katastrofa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1977 m. kovo 27 d. katastrofos Tenerifės oro uoste metu žuvo 583 žmonės. Iki šiol tai yra didžiausia aviacijos katastrofa istorijoje. Katastrofa įvyko, kuomet KLM kompanijos Boeing 747 lėktuvas negavęs leidimo pradėjo riedėti kilimo taku ir susidūrė su Pan Am Boeing 747 lėktuvu, kuris kaip tik buvo ant tako.

Pirmame lėktuve žuvo visi 248 keleiviai, o iš antrojo lėktuvo žuvo 335 ir išgyveno 61. Šios katastrofos kaltininkais pirmiausia buvo KLM lėktuvo įgula, pradėjusi kilti negavusi leidimo.[5] Dėl itin tiršto rūko KLM įgula nematė ant tako buvusio kito lėktuvo iki pat susidūrimo. Dėl gana laisvai vartojamų frazių bei kelias sekundes trukusio ryšio sutrikimo KLM lėktuvo kapitonas klaidingai nusprendė jog leidimą kilti yra gavęs. Po šio įvykio buvo atkreiptas didelis dėmesys į standartizuotų pokalbių tarp lėktuvo įgulos ir oro kontrolės centro įteisinimo.[6]

JAL skrydis 123[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Japan Airlines skrydžio 123 katastrofa įvyko 1985 m. rugpjūčio 12 d. Įvykio metu žuvo 520 žmonių, iš 524 buvusių lėktuve. Iki šiol įi avarija yra daugiausiai aukų pareikalavusi vieno lėktuvo avarija.[7] Šios avarijos priežastimi tapo prieš 7 metus iki avarijos blogai pataisyta galinė spaudimo pertvara. Lėktuvui esant ore ji pradėjo leisti orą, sprogo ir kartu sunaikino lėktuvo gale buvusį vertikalųjį stabilizatorių. Tokiu būdu lėktuvas tapo beveik nebevaldomas. Įgula sugebėjo lėktuvą išlaikyti ore dar 32 minutes po sprogimo, tačiau pabaigoje lėktuvas atsitrenkė į kalnus. 4 žmonės buvo išgelbėti, tačiau dėl labai vėlavusios pagalbos, dalis žuvusiųjų mirė belaukdami jos, o ne iš karto nukritus lėktuvui.

Čarki Dadri lėktuvų susidūrimas ore[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1996 m. lapkričio 12 d. virš Harjanos valstijos Indijoje susidūrė Saudia kompanijos lėktuvas Boeing 747 ir Kazakhstan Airlines Ilyushin Il-76. Avarijos metu žuvo visi 349 žmonės ir tai yra didžiausia ore įvykusi aviakatastrofa. Avarija įvyko dėl to, kad Kazakhstan avialinijų pilotas nesilaikė nurodyto aukščio ir skrido žemiau.[8] Po šio įvykio buvo sustiprintas stebėjimas, jog tame pačiame aukštyje niekada nebūtų vienas prieš kitą skrendančių orlaivių. Taip pat civilinės aviacijos tarnybos įpareigojo Indiją visuose savo orlaiviuose naudoti eismo avarijų išvengimo sistemą (TCAS). Ji tapo privaloma visame pasaulyje.

Saugumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skrydžio TWA 800 lėktuvo rekonstrukcija

Per daugiau nei šimtą aviacijos metų dėmesys saugumui nuolat didėjo. Šiais laikais yra dvi pagrindinės keleivinius lėktuvus gaminančios kompanijos: JAV Boeing ir AirbusPrancūzijos. Abi šios kompanijos skiria didelį dėmesį ir finansus saugumo užtikrinimui. Jos supranta, kad prastas aviacijos saugumas nulems blogus kompanijų finansinius rodiklius. Vienos pagrindinių saugumo sistemų, privalomos šiuolaikiniuose orlaiviuose, yra:

  • Evakuacijos čiuožyklos – avarinio įvykio metu jų pagalba keleiviai greitai gali palikti orlaivį;
  • Šiuolaikinės elektronikos sistemos
  • Reaktyviniai varikliai
  • Orlaivio važiuoklė, kuri gali būti valdoma net ir praradus elektronikos ir hidraulikos sistemų valdymą.

Skaičiuojant pagal atstumą ir keleivių skaičių, aviacija yra pati saugiausia keliavimo sritis. Pavyzdžiui, JK skaičiuoja, kad šioje šalyje aviacija yra šešis kartus saugesnė už automobilius ir du kartus – už traukinių eismą.[9]

2007 m. atlikto žurnalo Popular Mechanics tyrimo rezultatai parodė, kad keleiviai sėdintys orlaivio gale turi 70 proc. didesnę tikimybę išgyventi avariją už kitus keleivius. Tiesa, Boeing, Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos atstovai ir aviacijos ekspertai teigia, kad lėktuvuose nėra visiškai „saugios“ vietos. Tiesa, skrydžio įrašymo įrenginys („juodoji dėžė“) yra montuojamas lėktuvo gale, taip siekiant, kad jis būtų kuo mažiau pažeistas.

Siekiant išvengti tokių avarijų, kaip Malaizijos oro linijų skrydžio 370 dingimas, nuo 2016 m. visiems keleiviniams orlaiviams kas 15 min. yra privaloma oro skrydžių kontrolei nurodyti savo buvimo vietą, nepaisant šalies iš kurios skrendama. Pagal naujus planus, 2020 m. visi lėktuvai turės naujas orlaivių vietos nustatymo sistemas.[10]

Dažnai aviakompanijos po katastrofos iš savo maršrutų sąrašo išbraukia avariją patyrusio skrydžio numerį, tačiau tai nėra privaloma.[11]

13 Čikagos konvencijos straipsnis nurodo standartus ir rekomendacijas tiriant orlaivių avarijas. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija pabrėžia savo misiją, kaip orlaivių avarijų priežasčių nustatymą ir jų išvengimą ateityje, o ne kaltininkų paiešką.[12]

Aviacijos katastrofų duomenų rinkimo biuras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ženevoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Aviacijos katastrofų duomenų rinkimų biuras“ (ACRO) nuo 1990 m. savanoriškai renka duomenis apie aviacijos katastrofas ir aukų skaičių. Į jų statistiką patenka tik tie įvykiai, kurių metu orlaiviai pažeidžiami nepataisomai. Taip pat šioje statistikoje nėra sraigtasparnių, balionų ir karinių orlaivių domenų. Pagal šiuos duomenis aviacija kasmet tampa vis saugesne, aukų skaičius mažėja.[13] 2001 m. statistika smarkiai skiriasi nuo įprastų skaičių dėl rugsėjo 11 d. atakų.

Metai Žuvę[14] Avarijos[15]
2015 898 121
2014 1 088 122
2013 265 138
2012 794 119
2011 828 117
2010 1 115 130
2009 1 103 122
2008 884 156
2007 971 147
2006 1 294 166
2005 1 459 185
2004 771 172
2003 1 230 199
2002 1 413 185
2001 4 140 200
2000 1 582 189
1999 1 138 211

Aviacijos incidentai ir katastrofos Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Žuvę Avarijos[16]
2016 0 1[17]
2015 2 1[18]
2014 0 1
2013 2 4
2012 0 2
2011 0 5
2010 0 1
2009 2 4
2008 3 4
2007 2 5
2006 3 4
2005 2 4

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]