Augusto III karūnavimo mantija

Augusto III karūnavimo mantija – prabangus apsiaustas, kurį Saksonijos kurfiurstas Augustas III nešiojo per jo karūnavimą Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Krokuvos Vavelio katedroje 1734 m. sausio 17 d. Dabartiniais laikais eksponuojamas Varšuvos nacionaliniame muziejuje.

Istorija

Augusto III karūnavimo ceremonija pasižymėjo didele prabanga. Saksonijos architektai prieš tai kruopščiai išmatavo Vavelio katedrą ir pilį, kad galėtų tinkamai išdėstyti dekoracijas iškilmėms. Johanas Sebastianas Bachas karūnavimo šventei parašė du muzikinius kūrinius (Gloria ir Kyrie), vėliau įjungtus į Mišias h–moll. Iškilmių dieną Krokuvos vyskupas Janas Aleksandras Lipskis ATR senatorių, lenkų ir lietuvių pareigūnų, aukštųjų dvasininkų akivaizdoje karūnavo naująjį valstybės valdovą.

Po Augusto III mirties karūna, mantija ir kt. insignijos tapo Vetinų šeimos nuosavybe, buvo saugomos Dresdeno rezidencinės pilies Žaliųjų skliautų rinkinyje. Paskutinis Saksonijos kurfiurstas Frydrichas Augustas 1924 m. jas pardavė, o po metų Lenkijos nacionalinis muziejus iš antikvaro Simono Švarco atpirko. Antrojo pasaulinio karo metu nacistinė Vokietijos kariuomenė užėmė Lenkiją, šias ir kitas muziejaus vertybes išsivežė. Pokaryje jos kurį laiką buvo Sovietų Sąjungoje, 1958 m. išvežtos į Dresdeną, o 1960 m. sovietų ambasada Varšuvoje insignijas grąžino Nacionaliniam muziejui.

Aprašymas

Mantija pasiūta iš tamsiai mėlyno aksomo, medžiagos paviršiuje sidabriniais ir auksiniais siūlais išsiuvinėtos palmetės. Siuvinėjimo ornamentika panaši į ano laikotarpio šilkinių audinių raštus. Drabužio kraštai puošti šermuonėlio kailiais, viršuje – plati puslankė apykaklė, taip pat pasiūta iš šermuonėlių kailių. Viršuje lygiai gula ant nešiotojo pečių, į apačią platėja. 320 cm aukščio ir 250 cm pločio karališkoji mantija pilnai dengė monarcho kūną, jos dalis taip pat pusapvaliu šleifu driekėsi ant grindų. Spėjama, kad rūbas buvo pasiūtas Dresdene.