Pramprojektas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°53′58″š. pl. 23°54′53″r. ilg. / 54.899345°š. pl. 23.914787°r. ilg. / 54.899345; 23.914787

Pramoninės statybos projektavimo institutas
Komercinis pavadinimas„Pramprojektas“
Įkurta1940 m.
Uždaryta2017 m.
Centrinė būstinėKaunas, Lietuva
Paslaugosprojektavimo paslaugos
Darbuotojų47
Tinklalapiswww.pramprojektas.lt/
Rekonstrukcijos metu, 2017 m.
Po rekonstrukcijos

AB Pramprojektas – įvairios paskirties projektų rengimo, inžinerinių tinklų, geležinkelių, kelių projektavimo, detaliųjų planų rengimo, techninės statybų priežiūros paslaugas teikianti įmonė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybinė projektavimo įmonė „Pramprojektas“ buvo įkurta 1940 m. 1993 m. bendrovė buvo iš dalies privatizuota Vladimiro Romanovo. Visas akcinis kapitalas priklausė privatiems investuotojams. Nuo veiklos pradžios bendrovė parengė beveik 8 tūkst. įvairaus dydžio pramonės objektų, visuomeninės ir žemės ūkio paskirties pastatų, logistikos, krovos ir naftos produktų terminalų, prekybos ir paslaugų statinių, kelių, geležinkelių, vandentvarkos, atliekų tvarkymo ir daugelio kitų objektų projektinių dokumentacijų.[1]

2017 m. įmonė bankrutavo.[2]

Pramprojekto pastatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pramoninės statybos projektavimo instituto („Pramprojekto“) pastatas duris atvėrė 1964 m., o galutinai užbaigtas 1966 m. įrengus aukštąją dalį. Pastatytas beveik buvusio Vailokaičio namo vietoje.[3] Pastatas tapo simboliškai svarbiausiu ankstyvojo sovietmečio modernizmo objektu Kaune, pradėjusiu formuoti naująjį visuomeninį centrą Vienybės aikštėje.[4] Jo architektūra minimalistinė, atspindinti to meto medžiagas ir konstrukcijas. Iškilęs daugiaaukštis tapo dar viena vertikale šalia Karo muziejaus bokšto ir Prisikėlimo bažnyčios (tuo metu – radijo fabriko). Tai panėšėjo į statinių erdvinį trikampį, sujungusį kylančio šlaito erdves, naująjį pastatą ir Karo muziejaus sodelį į vientisą vidinę kompoziciją.[4]

Institutą (kartu su gretimos aikštės išplanavimo ir užstatymo darbais) projektavo Miestų ir kaimų statybos projektavimo institutas Vilniuje, laimėjęs konkursą iš komisijai pateiktų 8 geriausių projektų. Projektą parengė architektai A. Sprindys ir V. Stauskas. Objektą sudarė trys korpusai – daugiaaukštė dalis prie Donelaičio g. kampo, palei Vienybės aikštę išsidėstęs pailgas keturaukštis bei dviaukštis salės pastatas. Aukštajai daliai projektuojant pritaikytas spalvų ir medžiagų kontrasto principas. Į aikštę pagrindiniu fasadu atsuktas pailgasis tūris išsiskyrė vertikalių briaunų ritmu.

Rekonstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tam tikrus „pagerinimus“ „Pramprojektas“ patyrė jau V. Romanovo periode: bokštinė dalis paaukštinta vienu aukštu, uždėtas nevykęs stogas, pertvarkyti salė ir holas.[5] Pastatus įsigijus naujiems savininkams, parengtas„ Pramprojekto“ perstatymo projektas, kurio viziją sukūrė vokiečių architektai.[6]

2019 m. baigtas „Pramprojekto“ anaujinimas, kartu sukuriant naująją rekreacinę erdvę su požemine automobilių stovėjimo aikštele ir nauju verslo centru. Visas kompleksas su dar 2004 m. rekonstruotu BLC verslo centru pavadintas „Business Leaders Center“.

Prie aikštės stovintis pastatas istoriškai turėjo dvi papildomas žalios ir juodos spalvos fasadų apdailas. Po rekonstrukcijos atsirado papildomų tamsios spalvos elementų. Jais iš dalies tapo kvadratiniai tamsiai tonuoti langai sumažintais rėmais, kontrastuojantys su balta fasado spalva. Fasadams panaudotas baltas struktūrinis tinkas ypač būdingas modernistinei architektūrai. Nuo aukščiausiojo – 11-kos aukštų korpuso buvo pašalinti vėlesniu laikotarpiu iškilę antstatas ir techninis aukštas, stipriai nederėję su bendra pastato architektūra. Juos pakeitė pora naujų aukštų. Ant žemesniojo korpuso stogo įrengta įstiklinta terasa būsimų nuomininkų naudojimui. Ilgajame pastate išsaugoti buvę pastato piliastrai. Žemiau aikštės lygio buvęs cokolinis aukštas, pažeminus aikštę, performuotas į pirmąjį aukštą kavinėms, parduotuvėms. Viduje sukurtos atviro tipo darbo erdvės. Vizualiai matomos atviros konstrukcijos lėmė minimalistinį lofto stilių.[6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka