Jonavos miškų urėdijos gyvenvietė

Jonavos miškų urėdijos gyvenvietė
Jonavos miškų urėdijos gyvenvietė iš paukščio skrydžio

Jonavos miškų urėdijos gyvenvietė
55°04′48″š. pl. 24°17′31″r. ilg. / 55.080°š. pl. 24.292°r. ilg. / 55.080; 24.292

Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Jonavos rajono savivaldybė
Seniūnija	Jonavos miesto seniūnija

Jonavos miškų urėdijos gyvenvietė – Jonavos miesto dalis, Jonavos miškų urėdijos darbuotojų gyvenvietė, šnekamojoje kalboje vadinama „Miškūkiu“.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietės pradžia (pirmajame name anksčiau veikė Jonavos miškų ūkio administracija)

Jonavos miškų urėdijos gyvenvietė yra Neries dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje, prie kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis , Jono Basanavičiaus gatvės pabaigoje, t. y. ties Fabriko ir Panerių gatvių sankirta, kur ši gatvė pereina į plentą Ukmergės link. Šioje vietoje yra asfaltuotas įvažiavimas į gyvenvietę. Jos ribos - Laukagaliai (Jonavos miesto dalis), pietvakarinė Laukagalių kaimo, esančio Jonavos rajone (Šilų seniūnijoje) dalis, Girelė (miesto dalis), Jonavos Atminimo parkas.

Netoli yra AB „Jonavos dujų ūkis“, UAB „Jonavos autobusai" garažai, dvi garažų savininkų bendrijos - „Šilelis" (Laukagaliuose) ir „Vairas" (prie J. Basanavičiaus g. 55 namo). Taip pat netoli stūkso Laukagalių piliakalnis (Milžinų Kalnas), įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštutinės terasos atragyje. Gyvenvietės pakraštyje atsiveria graži Neries slėnio bei Jonavos miesto centro panorama. Horizontas ties J. Basanavičiaus g. namu Nr. 58 matyti maždaug 230 laipsnių kampu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietės prieigos (J. Basanavičiaus g. 60)

‎

Sodai Gyvenvietėje (vaizdas miesto centro link, į Panerių g. pusę)

‎

1959 m. buvo pradėta statyti Jonavos miškų ūkio gyvenvietė. Spalio revoliucijos gatvės 74 (dab. J. Basanavičiaus g. 60) name įsikūrė Jonavos miškų ūkio administracija. Vėliau ji persikėlė į miesto pakraštį (šiuo metu įsikūrusi Miško g. 1). Gyvenvietėje pradėjo kurtis Miškų ūkio darbuotojai ir darbininkai, jų šeimų nariai. Namai buvo šildomi malkomis, vėliau - dujomis.

1977 m. statybos baigtos (paskutinis pastatytas - triaukštis namas Nr. 74). Tarybiniais metais po namais (Nr. 68, 70 ir 74) rūsiuose buvo įrengtos bendro naudojimo patalpos (salės), kuriose vykdavo susibūrimai, renginiai (pvz., Kalėdinė eglutė), buvo sportuojama, veikė drožybos būrelis (vadovas - A. Kazlauskas). Vėliau salės panaudotos apšildymo įrengimams sumontuoti.

Sovietiniais metais greta gyvenamųjų namų buvo pastatyti ir tvartai, daržinės ir kluonai (šienui sandėliuoti), kiti ūkiniai pastatai. Daug gyvenvietės gyventojų laikė gyvulius, aktyviai veikė žemės ūkyje. Šiuo metu praktikuojama tik daržininkystė ir iš dalies sodininkystė. Už gyvenvietės plytinčioje Šilų seniūnijos teritorijoje buvo sukultūrintos pievos, įveisti daržai, kurių dauguma ir iki šiol yra naudojama namų ūkio reikmėms.

Nepriklausomybės metais Jonavos miškų ūkiui tapus miškų urėdija, gyvenvietė tapo Jonavos miškų urėdijos gyvenviete.

Gyvenvietėje veikė Jonavos miškų ūkio (vėliau ir urėdijos) Priešgaisrinė cheminė stotis, veikė budėjimo postas. Iš čia koordinuojamas miško gaisrų gesinimas, buvo renkama ugniagesių komanda (iš budinčių asmenų bei gyvenvietės gyventojų) ir vykstama į Jonavos miškus gesinti gaisrų.

Gyvenvietėje taip pat veikė vietinė dujinė katilinė (gyvenamiesiems namams šildyti), dirbo kūrikai. Nepriklausomybės metais metais gyvenvietę prijungus prie Jonavos miesto apšildymo sistemos, buvo įvestas centrinis šildymas (šilumos tiekėjas - AB „Jonavos šilumos tinklai"). Šiuo metu dalis namų šildomi autonomiškai nuo centrinio šildymo.

Maždaug nuo 2007 iki 2011 metų gyvenvietė papildomai plėtėsi. Joje buvo pastatyti du nauji privatūs namai.

Infrastruktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Merginos su vainikėliu skulptūra (autorius - tautodailininkas Andrius Kazlauskas)

Kelio Gyvenvietėje sankryža (ties J. Basanavičiaus g. namais Nr. 66, 68 ir 70)

Gyvenvietėje yra numeruoti daugiabučiai namai (J. Basanavičiaus g. Nr. 58, 60, 62, 64, 66, 68, 70, 72 ir 74). Be to, du nauji nenumeruoti namai tarp Nr. 58 ir 60. Dauguma - triaukščiai, kiti - dviaukščiai. Butų skaičius namuose - nuo 2 iki 12. Butai su visais patogumais.

Namų prieigos sovietiniais metais išklotos šaligatviais (plytelėmis), pagrindinis kelias, vedantis iki pat paskutinio namo Nr. 74, išasfaltuotas. Yra du šuliniai (vanduo naudojamas daržams laistyti).

Gyvenvietėje yra asfaltuota krepšinio aikštė (su dviem krepšiais), futbolo aikštė (apleista), įrengtos sūpynės, metalinis skersinis. Anksčiau ant vejos tarp futbolo ir krepšinio aikščių veikė tinklinio aikštė, smėlio dėžė.

Gyvenvietę puošia medžio drožėjo Andriaus Kazlausko skulptūros ir drožiniai.

Arčiausiai esanti mokykla - Jonavos Lietavos pagrindinė mokykla (buvusi Jonavos 3-ioji vidurinė), už 0,8 km.

Parkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaligatvis, apsuptas žaliųjų gyvatvorių (gyvenvietės pradžioje, prie parko)

Palei kelią A6 (Ukmergės plentas) plyti žalioji gyvenvietės juosta - parkas. Jame gausu tiek spygliuočių, tiek ir įvairių lapuočių - medžių ir krūmų.

Auga sidabrinė eglė, paprastoji eglė, pušis, kėnis, pocūgė, kadagys, ąžuolas, klevas, uosis, beržas, tuopa, mažalapė liepa, baltalksnis, juodalksnis, alksnis, gluosnis, lazdynas, riešutmedis, gudobelė, aronija, paprastasis raugerškis, uosialapis klevas, jazminas, šermukšnis, putinas, bukas, tuja, Baltažiedė robinija (vikmedis), paprastasis buksmedis, obelis ir kt.

Šaligatvis-takas ir gyvatvorės ‎
Parko tankmė ‎vasarą
Buvęs melioracijos griovys
Gyvenvietės parkas žiemą (vaizdas į Ukmergės plento pusę)
Kūdra žalumos apsuptyje ‎gyvenvietės daržų gale
Saulėtekis gyvenvietėje žiemą
Parko žiemą fragmentas
Spygliuotis parke žiemą
Kelias žiemą
Vaizdas žiemą į gyvenvietės sodus (AB „Achemos" pusės link)

Asmenybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietėje yra gyvenę (gyvena) šie Lietuvos ir Jonavos krašto žmonės:

Julius Danusevičius (g. 1931 m.), miško genetikas, selekcininkas, biomedicinos m. daktaras, miškininkas, Jonavos miškų ūkio direktorius
Vytautas Daukševičius (g. 1944 m.), miškininkas, Jonavos miškų urėdas (nuo 1990 m.)^[1]
Kęstutis Jakštas (1961-2009), pedagogas, fizikos mokytojas, buvęs Jonavos „Lietavos" pagrindinės mokyklos direktorius
Vitalija Jankauskienė, pedagogė, „Lietavos" pagrindinės mokyklos matematikos mokytoja metodininkė, poetė
Vytas Jankauskas (g. 1982 m.), istorikas, Vilniaus kolegijos lektorius
Juozas Jermalavičius, miškininkas, Kauno miškų urėdijos urėdas
Kęstutis Kakanis (g. 1956 m.), Svilonių girininkas, straipsnių bei knygų miškininkystės temomis autorius^[2] ^[3]
Andrius Kazlauskas (g. 1944 m.), tautodailininkas, medžio skulptorius, drožėjas, raižytojas bei pjaustinėtojas^[4]
Stasė Mazgelienė (1944-2015), miškininkė, Atminimo parko įkūrimo iniciatorė
Romas Pakalnis (g. 1941 m.), ekologas, aplinkosaugininkas, miškininkas, visuomenės veikėjas, VPU profesorius
Raimondas Vincevičius (g. 1967 m.), Jonavos miškų urėdijos vyr. inžinierius, buvęs miškų urėdo pavaduotojas medienos ruošai ir prekybai^[5].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Vytautas Daukševičius^{[neveikianti nuoroda]} (Tūkstantmečio žmonės)
↑ Jonavos rajono jubiliejinės ir žymios datos 2011-aisiais metais^{[neveikianti nuoroda]}
↑ K. Kakanis^{[neveikianti nuoroda]} („Kas yra kas")
↑ Jonavos rajono jubiliejinės ir žymios datos 2009-aisiais metais^{[neveikianti nuoroda]}
↑ Raimondas Vincevičius Archyvuota kopija 2011-03-06 iš Wayback Machine projekto. (VRK inf.)

Irena Nagulevičienė. Mažasis Jonavos Brodvėjus // Mūsų miesto gatvės. Jonavos Naujienos, 2010 m. gegužės 21 d., p. 3.

[1] Vytautas Daukševičius^{[neveikianti nuoroda]} (Tūkstantmečio žmonės)

[2] Jonavos rajono jubiliejinės ir žymios datos 2011-aisiais metais^{[neveikianti nuoroda]}

[3] K. Kakanis^{[neveikianti nuoroda]} („Kas yra kas")

[4] Jonavos rajono jubiliejinės ir žymios datos 2009-aisiais metais^{[neveikianti nuoroda]}

[5] Raimondas Vincevičius Archyvuota kopija 2011-03-06 iš Wayback Machine projekto. (VRK inf.)

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]