Assassin's Creed III

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Assassin's Creed III
Kūrėjas Ubisoft Montreal
Leidėjas Ubisoft
Dizaineris Steven Masters
Kompozitorius Lorne Balfe
Išleidimo data PlayStation 3, Xbox 360
2012 m. spalio 30 d.
Wii U
2012 m. lapkričio 18 d.
Microsoft Windows
2012 m. lapkričio 20 d.
Windows, PS4, Xbox One (Remastered)
2019 m. kovo 29 d.
Nintendo Switch
2019 m. gegužės 21 d.
Žanras (-ai)
Režimas Vieno žaidėjo
Kelių žaidėjų
Reitingai {{{reitingai}}}
Platforma PlayStation 3
Xbox 360
Wii U
Microsoft Windows
PlayStation 4
Xbox One
Nintendo Switch
Versija {{{versija}}}
Variklis {{{variklis}}}
Reikalavimai žr. čia
Platinimas {{{media}}}
Licencija {{{licencija}}}
Pirmtakas Assassin's Creed: Revelations
Kitos dalys Assassin's Creed
ubisoft.com

Assassin's Creed IIIveiksmo-nuotykių žanro kompiuterinis žaidimas, sukurtas „Ubisoft Montreal“ ir išleistas 2012 m. spalio 30 d. kompanijos „Ubisoft“. Pradžioje tapo prieinamas „PlayStation 3“, „Xbox 360“, „Wii U“ bei „Microsoft Windows“, o 2019 m. išleista patobulinta žaidimo versija, skirta „PlayStation 4“, „Xbox One“ bei „Nintendo Switch“ konsolėms, įskaitant ir „Windows“ operacinę sistemą.

Šįkart Desmondas Mailsas persikelia į XVIII a. Amerikos kolonizmo laikus ir patiria savo protėvių Heitemo Kenvėjaus ir jo sūnaus Konoro (Ratonhaketono) prisiminimus, kuris siekia keršto už savo artimųjų mirtis ir sustabdyti tamplierių klastingus ketinimus vykstant Amerikos revoliucijai. Tai penktoji „Assassin's Creed“ žaidimų serijos dalis, ir pirmoji, pradėjusi naudoti patobulintą „AnvilNext“ varikliuką.[1] Anot „Ubisoft“, tuo metu tai buvo ambicingiausias jų gaminys, kuriame ženkliai patobulintos detalės, veikėjų dizainas ir intelektas. Atsiranda kooperatyvinis režimas, leidžiantis keliems žaidėjams dalyvauti bendroje sesijoje ir vykdyti užduotis.

Žaidimas pasižymėjo komercine sėkme ir buvo palankiai sutiktas kritikų, gerai vertinančių siužeto pasakojimą, kai kuriuos žaidimo eigos aspektus bei pasaulį. Dalis jų neliko patenkinti žaidimo tempu ir misijų perteikimu. Žvelgiant į „Metacritic“ duomenis, konsolėms skirta versija surinko apie 85/100 balus, o asmeniniams kompiuteriams – 80.[2] Išankstiniai žaidimo pardavimai pranoko ankstesnius „Assassin's Creed“, per pirmąją savaitę po pasirodymo buvo skaičiuojama daugiau negu 3.5 mln. parduotų kopijų,[3] o tų pačių 2012 metų gale jau galėjo pasigirti net 7 mln. pardavimais.[4]

Žaidimo eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidimo veiksmas vyksta atviro pasaulio rytinėje Šiaurės Amerikos žemyno pusėje, klostantis XVIII a. Amerikos revoliucijai. Pirmuosius kelis epizodus valdome britų kolonizatorių Heitemą Kenvėjų, vėliau rutuliuojantis siužetui pereinama prie Konoro (tikrasis vardas – Ratonhnhaké:ton) istorijos. Žaidimo pasaulyje palaipsniui atrakinami du miestai: Bostonas ir Niujorkas. Be jų bus galima įžengti ir į miškų tankumynu pasižymintį Paribį (Frontier), kuriame netik galėsime karstytis medžiais, bet ir sutiksime gausybę laukinių žvėrių, kuriuos galėsime medžioti, o surinktas gerybes vėliau parduoti. Tuo tarpu, apgyvendintose žemėse bei ūkiuose ganosi įvairūs naminiai gyvuliai. Šalia viso to patobulėjo ir prasiplėtė orų sistema – nuo šiol miestus kartais užklumpa lietus arba rūkas. Pasaulis periodiškai pasidengia sniegu, kuris vietomis apsunkina judėjimą, o kritulių metu suprastėja matomumas. Galiausiai, šioje dalyje atsivėrė kelias į jūrą, kurioje vykdant misijas galime dalyvauti laivų mūšiuose.

Nuo karo nukentėję žmonės gali prisiglausti Deivenporto sodyboje (Davenport Homestead). Šiuos žmones galima sutikti įvairiose žemėlapio vietose, o su jais užmezgus ryšį, pradėti vystyti bendrą prekybos verslą, kuris leis pasigaminti skirtingos paskirties įrankius bei uždarbiauti. Nuo ankstesnių žaidimų išliko asasinų samdinių sistema – juos galime telkti įvykdę „Išlaisvinimo“ (Liberation) misijas. Leistinas asasinų skaičius gerokai sumenko, tačiau kiekvienas iš jų dabar turi unikalią gyvenimo istoriją ir savybes, kurios suteikia naujų pranašumų: spęsti pasalas, lydėti priedangoje ar inicijuoti riaušes. Žaidimo pasaulis nestokoja ir gretutinių užduočių, kurių metu žaidėjas gali rinkti prarastus Bendžamino Franklino almanachų puslapius, tyrinėti požemius ar ieškoti atsakymų į vietinėse apylinkėse sklindančius gandus. Atsiranda dar neregėtų pramogų – galime įsitraukti į rutulių metimo sportą, šaškes, „Nine men's morris“ ar tradicinį Madagaskaro stalo žaidimą „Fonoroną“.

Papildymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • The Tyranny of King Washington

Kiti papildymai

  • The Hidden Secrets Pack
  • The Battle Hardened Pack

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Atradę „Didžiąją Pirmosios Civilizacijos Šventyklą“ Niujorko požemiuose, Desmondas Mailsas su savo tėvu Viliamu bei draugais Šonu ir Rebeka patenka į jį pasinaudodami Edeno obuoliu. Netrukus Desmondas su Animus pagalba persikelia į savo protėvio Heitemo Kenvėjaus prisiminimus.

1754 m. Heitemas Londono Karališkajame Operos Teatre nužudo vieną kultūros rėmėjų, iš kurio nugvelbia medaliono pavidalo raktą, jo manymu, galintį atverti duris į saugyklą, priklausiusią priešistorinei civilizacijai. Kartu su laivo įgulą, Heitemas pasileidžia jūra į britų valdomas kolonijas Šiaurės Amerikoje. Atplaukęs išsilaipina Bostone, kuriame ganėtinai greitai susirenka sau lojalius žmones, tarp jų, Čarlzą Li (Charles Lee). Vienu metu Heitemas nužudo vergų prekybininką ir išlaisvina nemažą grupę Mohaukų (Kanien'kehá:ka) genties žmonių, tikėdamasis, jog su jais galės užmegzti draugiškus santykius vardan asmeniškų tikslų. Tačiau akį labiausiai patraukė moteris, vardu Zio (Kaniehtí:io) – ji padeda Heitemui pasiekti „Didžiąją Šventyklą“, į kurią tikėjosi patekti su medalionu, bet liko nieko nepešęs. Kaip tik tuo metu tarp judviejų užgimsta gilesni jausmai, dėl ko Zio pastoja. Grįžęs prie bendražygių, Heitemas oficialiai paskelbia Čarlzą Li pilnaverčiu „Tamplierių Ordino“ nariu. Po tokios šokiruojančios žinios, Desmondas pasineria į Heitemo ir Zio sūnaus Konoro (Ratonhnhaké:ton) prisiminimus.

1760 m. mažasis Konoras dar tebežaidžia miškuose su draugais, kai jo netoliese esantį kaimelį užpuola tamplieriai ir jame žūsta jo motina Zio. Po daugelio metų kaimelio seniūnė pasikviečia Konorą ir papasakoja jam apie „Didžiąją Šventyklą“, o paskui duoda vieną iš Edeno dalių – kristalinį kamuolį, kurio dėka Konoras užmezga pokalbį su Junona ir yra nukreipiamas pas pagyvenusį asasiną Achilą Deivenportą, kad šis galėtų Konorą treniruoti. Per ateinančius metus Konoras aktyviai dalyvauja Amerikos revoliucijoje ir stengiasi sumažinti tamplierių įtaką, kad būtų apsaugoti jo gentainiai. Pašalinęs daugybę Heitemo sėbrų, Konoras pagaliau sutinka savo tėvą ir sutapus judviejų interesams, ima bendradarbiauti. Ilgainiui Konoras sužino, kad Džordžas Vašingtonas ruošiasi išžudyti čiabuvių gentis, kurios palaiko britus, o jo taikinyje atsiduria ir Konoro gentis, nepaisant jos neutralumo. Lyg to nebūtų gana, jis išsiaiškina, kad Vašingtonas buvo atsakingas už puolimą, per kurį žuvo Konoro motina. Nuo to laiko santykiai tiek su Heitemu, tiek su Dž. Vašingtonu pašlyja. Po nesėkmingų bandymų tėvo širdį palenkti į asasinų pusę, Konoras nužudo Heitemą per jų paskutinę akistatą, o vėliau suseka Čarlzą Li, kurį pašalinęs su savimi pasiima medalioną ir sugrįžta į kaimelį. Vėl apsireiškusi Junona įsako Konorui paslėpti medalioną, kurį šis užkasa Achilo vėlionio sūnaus Konoro Deivenporto kape.

Atsijungęs nuo Animus, Desmondas suranda kapą, kuriame paslėptas medalionas ir jį parsigabenęs pagaliau užeina į vidinę šventyklos erdvę. Ten pasirodo Junona, prašanti Desmondą aktyvuoti krištolinį artefaktą, kad galėtų paaukodamas savo gyvybę išgelbėti pasaulį nuo katastrofos. Tačiau tuoj pat įsikiša kita būtybė Minerva, teigianti, jog tokiu būdu tik išvaduos Junoną, kuri prieš daug metų buvo įkalinta, siekiant apsaugoti žmones. Junona mėgina aiškinti, jog leisdamas nutikti nelaimei, Desmondas išgyvenusių žmonių atmintyje išliks kaip didis pasaulio gelbėtojas, tačiau tuo pačiu rasis tokių, kurie tuo pasinaudos, kad galėtų manipuliuoti žmoniją. Viską apsvarstęs, jis nusprendžia pasiaukoti ir pasaulio ateitį patiki išgyvenusiems.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]