Artūras Baumanis
|
Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. |
| Artūras Baumanis latv. Artūrs Baumanis | |
|---|---|
| Gimė | 1867 m. sausio 4 d. Ryga |
| Mirė | 1904 m. rugpjūčio 6 d. (37 metai) Ryga |
| Tautybė | latvis |
| Tėvas | Janis Frydrichas Baumanis |
| Sritis | dailė, grafika |
| Alma mater | Peterburgo imperatoriškoji dailės akademija |
Artūras Baumanis (latv. Artūrs Baumanis, 1867 m. sausio 4 d. – 1904 m. rugpjūčio 6 d.) – latvių tapytojas, grafikas, piešė istorine tematika. Gimė 1867 m. sausio 4 d. latvių architekto Janio Fridricho Baumanio šeimoje. Po tėvo mirties 1892 m. jis metė studijas, įklimpo į alkoholizmą, gyvenimo būdas tapo klajokliškas. Susirgo tuberkulioze, mirė 1904 m. rugpjūčio 6 d.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmojo latvių profesionalaus architekto Janio Frydricho Baumanio (1834–1891) sūnus A. Baumanis augo 2 kultūrų sankirtoje. Šeimoje dominavo vokiečių kalba ir dvasia, o latviškai išmoko kalbėti tik mokykloje ir pasak A. Baumanio atsiminimų susitikęs su tautiečiais studijų metais Tartu ir Peterburge. Įtakos turėjo ir vėlesnė tėvo veikla Rygos latvių draugijoje, organizuojant visuotinę dainų šventę ir kt. 1885 m. pradėjo studijas Peterburgo imperatoriškoje dailės akademijoje, kur gilinosi į istorinę tapybą (pirmaisiais studijų metais dirbo su Naujojo Testamento ir Rusijos istorijos temomis). Manoma, kad pirmasis darbas „Meinhardo mirtis“, kuriame atsispindi latvių istorija tematika, buvo nutapytas 1886 m. birželio 26 d. Jau liepos 1 d. pradėtas kitas darbas – „Likimo žirgas“ (pabaigtas 1887 m. ir yra eksponuojamas Latvijos nacionalinio dailės muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje). A. Baumanio eskizų albume gausu Pabaltijo istorijos momentų (baltų gentys, Kryžiaus žygiai), o tai byloja apie jo domėjimosi sritį vėlesniais laikotarpiais. Ši domėjimosi sritis ir profesionalumas lėmė tai, kad 1888 m. buvo pakviestas nutapyti leidinį „Terra Mariana“, kuris buvo skirtas Romos popiežiui Leonui XIII.
A. Baumanis domėjosi literatūra, patiko Aspazijos kūryba, taip pat Andrejaus Pumpuro „Lačplesis“, ieškojo kitų istorinių siužetų savo kompozicijoms.
A. Baumanį visą gyvenimą persekiojo alkoholizmo problema, po tėvo mirties 1891 m. teko studijas nutraukti. Aktyvų kūrybinį darbą nutraukdavo ilgokos pertraukos. 1896 m. parsikėlė į Sluoką, pas kunigą, tikėdamasis ten išgyti. Po kurio laiko persikėlė gyventi į Liepoją. Čia pradėjo gilintis į lietuvių ir lenkų istoriją.
Yra nutapęs ir paveikslą „Jogailos mirtis“.
Paveikslas „Žiemgalių dvasios“ (1896 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
A. Baumanio paveikslo „Žiemgalių dvasios“ („Zemgaliešu gari“, 1896 m.) centrinė paveikslo figūra – žiemgalių kunigaikštis Viestardas, aplink jį – kariai, horizonte – Lielupės vingiai ir mėnulis aukštai danguje. Kaip šaltinį galėjo naudoti Tartu universiteto profesoriaus Fridricho Krūzės darbą „Necrolovonica“ (1842), iš kurio panaudojo kai kurių papuošalų netinkamą nešioseną.
Tuo pačiu metu dailininko bičiulis latvių tautybės Sluokos ir Dubultų liuteronų kunigas Eduardas Zeibotas (1864–1897/1894–1897) sukūrė baladę tuo pačiu pavadinimu „Zemgaliešu gari“ (taip pat ir „Jogailos mirtis“). Tikėtina, kad A. Baumanis ir E. Zeibotas susipažino studijų metu Tartu universitete. Juos abu vienijo bendra tema – Latvijos senoji istorija. 1896 m. išleido rinkinį „Romansai ir baladės“, kurį iliustravo A. Baumanis. Manoma, kad baladė ir paveikslas „Žiemgalių dvasios“ buvo sukurti Sluokoje kartu (pradžioje paveikslui buvo padaromi 5–6 eskizai).
Paveikslas pirmą kartą eksponuotas prie Maskvos archeologijos draugijos 1896 m. organizuotoje X archeologijos kongreso Rygoje organizuotos Latvių etnografijos parodos (Dailės sekcijoje). Joje dalyvavo nemažai latvių dailininkų (Jānis Rozentāls, Vilhelms Purvītis ir kt.), baigusių Peterburgo imperatoriškąją dailės akademiją. Nuo tada prasideda latvių profesionalioji dailė. parodą aplankė 45 tūkst. žiūrovų. Jos rengimas kainavo 23 tūkst. rublių.
Istorinis albumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Terra Mariana 1186–1888. Reproduktionen des von den römischen Katholiken hiesiger Provinzen Sr. Heiligkeit Leo XIII. zum Jubiläum 1888 dargebrachten Album. Riga: Verlag Alexander Grosset, 1903 (teksto autorius Gustavas Manteifelis)
Tapybos darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Likimo žirgas (1887) -
Jaunas lyvių kareivis (1889)
