Arkties aplinkos apsaugos strategija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Arkties aplinkos apsaugos strategija (angl. Arctic Environmental Protection Strategy, AEPS) – tarptautinė sutartis, kuria siekta apsaugoti Arkties gamtą ir spręsti regione kylančias aplinkos apsaugos problemas. Ją, po Suomijos iškeltos iniciatyvos, 1991 m. birželį pasirašė aštuonios Arkties valstybės: Danija, Islandija, JAV, Kanada, Norvegija, Rusija, Suomija ir Švedija.

Strategijoje teigiama, kad šalys sieks apsaugoti Arkties ekosistemą, darniai panaudoti regione esančius išteklius, apsaugoti vietinių gyventojų interesus, stebėti Arkties aplinkos būklę, mažinti į ją patenkančią taršą. Strategijoje iškeltos šešios prioritetinės probleminės sritys: patvarieji organiniai teršalai, radioaktyvios medžiagos, sunkieji metalai, nafta, vandenynų rūgštėjimas ir triukšmas.

Strategijos pagalba buvo įkurtos kelios darbinės grupės, vykdančios mokslinę veiklą ir prižiūrinčios iškeltų tikslų įgyvendinimą, tačiau jų darbą stabdė nepakankamas finansavimas. Sutarties aukščiausias valdomasis organas buvo reguliarios šalių narių ministrų konferencijos, tačiau nebuvo nuolat dirbančio sekretoriato. Stebėtojų teisėmis susirinkimuose taip pat dalyvaudavo Vokietija, Nyderlandai, Lenkija, Jungtinė Karalystė, nevyriausybinės organizacijos.

1996 m. įkūrus Arkties tarybą, AEPS ir jos darbinės grupės buvo įtrauktos į jos sudėtį.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mark Nuttall. Encyclopedia of the Arctic. Routledge, 2005, p. 121-123

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]