Arianas Prokopčikas
| Profesorius Arianas Prokopčikas | |
|---|---|
| Gimė | 1924 m. gruodžio 26 d. Kaunas |
| Mirė | 2001 m. kovo 1 d. (76 metai) Vilnius |
| Sutuoktinis (-ė) | Irena |
| Veikla | chemikas neorganikas, fizikochemikas, elektrochemikas |
| Alma mater | Kauno universitetas |
| Doktorant. vadovas | Jonas Janickis |
Arianas Prokopčikas (kartais vadinamas Arijonas Prokopčikas, Arijanas Prokopčikas) (rus. Ариан Юрьевич Прокопчик, 1924 m. gruodžio 26 d. Kaune – 2001 m. kovo 1 d.) – Lietuvos chemikas, chemijos mokslų habilituotas daktaras, mokslininkas, išradėjas, patentų autorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Arianas Prokopčikas gimė 1924 m. Kaune. Baigė Kauno Jėzuitų gimnaziją. Po karo studijavo chemiją Kauno universiteto Technologijos fakultete, kur 1946 m. pradėjo dirbti Fizikinės chemijos katedros vyr. laborantu. 1948 m. baigė universitetą, pasiliko toliau dirbti univesitete asistentu, vėliau vyr. dėstytoju. 1950 m. Kauno universitetas buvo reorganizuotas ir pavadintas Kauno politechnikos institutu. Čia A. Prokopčikas atliko savo pirmuosius mokslinius darbus, kuriuos apibendrino kandidatinėje disertacijoje 1952 m. Jo darbo vadovas buvo vienas žymiausių to meto Lietuvos chemikų prof. Jonas Janickis, mokslus baigęs ir mokslinį darbą pradėjęs prieškario Vokietijoje.
1953 m. Arianas Prokopčikas persikėlė gyventi į Vilnių, dirbo Mokslų akademijoje, Chemijos ir cheminės technologijos instituto direktoriaus pavaduotoju ir instituto Neorganinės chemijos laboratorijos vadovu. A. Prokopčikas vadovavo visos eilės (25) jaunų laboratorijos specialistų disertacijų temoms, paminėtini Povilas Norkus, Povilas Algirdas Vaškelis, Antanas Sadūnas, Algimantas Kazragis, habilituoti daktarai Zenonas Jusys ir Eugenijus Norkus.
1972 m. A. Prokopčikas buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, bendradarbiavo Lietuvos Mokslų Akademijos Darbų redakcijoje. 1990 m. buvo pradėtas leisti mokslinis žurnalas Chemija, A. Prokopčikas buvo jo redkolegijos pirmininkas, o nuo 1994 m. pirmininko pavaduotojas.
A. Prokopčikas savo mokslinėje veikloje paskelbė per 150 mokslinių darbų. Jis buvo pirmas iš Vilniaus chemikų, pradėjęs skelbti tyrimų rezultatus moksliniuose žurnaluose už Lietuvos ribų dar pokario metais.
Už 1959-1980 m. paskelbtų darbų apie trivalenčio vario junginių chemiją ciklą prof. A. Prokopčikui kartu su G. Rozovskiui 1983 m. suteikta Lietuvos valstybinė premija chemijos mokslų srityje. Didelė praktinė tokių junginių tyrimų reikšmė paaiškėjo po 1987 m., kai šveicarų mokslininkai atrado plačiai pagarsėjusį pasaulyje aukštatemperatūrį superlaidumą ir pasirodė, kad būtinas tų superlaidininkų komponentas yra trivalenčio vario junginiai.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 1953 m. A. Prokopčiko kartu su kitais Vilniaus Chemijos instituto bendradarbiais atliko įvairių oksidatorių katalizinio skilimo tyrimus. Remdamasis šiais darbais A. Prokopčikas 1964 m. apgynė daktaro (dabar atitiktų habilituoto daktaro) disertaciją. Joje tarp kitų vertingų duomenų buvo pateikti jo su bendradarbiais jau publikuoti egzotiško trivalenčio vario Cu(III) junginių tyrimų rezultatai. A. Prokopčiką galima laikyti šių neįprasto oksidacijos laipsnio, tada mažai žinomų vario junginių tyrimų Sovietų Sąjungoje pradininku. 1968 m. A. Prokopčikui buvo suteiktas profesoriaus laipsnis.
Vilniaus Chemijos instituto mokslinė grupė, kuriai vadovavo Arianas Prokopčikas ir Grigorijus Rozovskis visą eilę metų paskyrė trivalenčio vario (III) junginių analizės metodų kūrimams; tai buvo pirmieji pasaulyje tokio pobūdžio išradimai. Tyrimuose dalyvavo Chemijos ir cheminės technologijos instituto (Lietuvos MA ChChTI), Lietuvos Teismo ekspertizės instituto bei Petrozavodsko universiteto (Karelija) mokslo darbuotojai. Dalis gautų analizinės krypties rezultatų, ypač susijusių su naujai pastebėtais fenomenais, pripažinti ir patentuoti. 1968 m. A. Prokopčikas, G. Rozovskis ir R. Jankauskas paskelbė Mokslinėje Akademijoje darbą, kuriame pristatė naujas vario (III) kompleksų panaudojimo sritis. Darbo autoriai parodė, jog perjodatas yra ligandas, ne tik stabilizuojantis vario (III) oksidacijos laipsnį, bet ir gebantis oksiduoti dvivalentį varį Cu(II) iki trivalenčio vario Cu(III).
1985 m. instituto darbų tematika buvo susiaurinta, liko tik metalinių dangų gavimo tyrimai, šį darbą toliau tęsė Arianas Prokopčikas ir Grigorijus Rozovskis. Jie tyrė reduktorių, kurie naudojami cheminės metalizacijos procesuose, katalizinę oksidaciją, metalų nusodinimą cheminiu būdu bei dielektrikų metalizaciją. Prof. A. Prokopčikas vadovavo aspiranto M. Baranausko disertacijos darbui, kuriame nagrinėjamas elektrai laidžių vario sulfidų sluoksnių formavimosi ant plastikų paviršiaus mechanizmas. Šio darbo teoriniai rezultatai buvo labai svarbus indėlis Chemijos institute kuriant originalius plastikų metalizavimo technologinius procesus, kurie neturi tiesioginių analogų Vakarų šalyse. Todėl dvi naujos elektrocheminio plastikų metalizavimo technologijos, kai taikomi ploni metalų sulfidų sluoksniai, 1993 m. ir 1999 m. buvo instituto parduotos Vakarų firmoms pagal licenciją.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- G. Rozovskis, A. Prokopčikas, R. Jankauskas, Lietuvos TSR MA darbai. B ser., 1, 25 (1968).
- G. Rozovskis, A. Prokopčikas, R. Jankauskas, Lietuvos TSR MA darbai. B ser., 1, 25 (1968).
- G. Rozovskis, Z. Poškutė, A. Prokopčikas, P. Norkus, Zh. Neorg. Khim., 18(10), 2696 (1973).
- G. Rozovskis, Z. Poškutė, A. Prokopčikas, Zh. Anal. Khim., 29(3), 512 (1974).
- Патент - Способ регенерации меди из растворов в виде металлического порошка, Номер патента: 1397524, Авторы: Прокопчик, Ягминене, Вашкялис, Панумис, Шалкаускас; МПК: C22B 15/12, (1988).
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1983 m. LSSR valstybinė premija (su kitais)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mokslo Lietuva. Profesorius Arianas Prokopčikas Archyvuota kopija 2015-05-12 iš Wayback Machine projekto.
- KTU. Studijų aidai. Šventė kaimynų namuose Archyvuota kopija 2016-10-13 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Arianas Prokopčikas : literatūros rodyklė / Lietuvos mokslų akademijos biblioteka ; sudarė: B. Railienė, A. Pranckutė ; redakcinė kolegija: L. Kanopkienė (ats. red.), J. Marcinkevičius (pirm.), P. Saudargas. – Vilnius, 1994. – 49 p. : portr. – Kn. taip pat : Profesorius Arianas Prokopčikas : [įžanginis straipsnis] / G. Rozovskis, p. 6-11.