Argentomagas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Argentomagas (lot. Argentomagus) – galų biturigų genties opidumas, vėliau – Romos imperijos miestas. Stovėjo Mersans plynaukštėje (dabartinė centrinė Prancūzija), strateginiame taške, kur romėnų tiltas kirto Krezo upę.

Pavadinimas lot. Argentomagus reiškia 'sidabrinis turgus'. Iš šio seno pavadinimo kilo greta esančio dabartinio miesto Argenton-sur-Creuse pavadinimas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ikiromėniniais ir ankstyvosios romėnų okupacijos laikais apie Argentomagą gyveno biturigų gentis. Romėnai šią teritoriją užkariavo apie 50 m. pr. m. e. Miesto klestėjimo viršūnė buvo galų-romėnų kultūros tarpsnis (II-III a. pr. m. e.).

Miesto gyventojų, užsiėmusių metalų lydymu bei kalvyste, tarpe buvo populiarus Merkurijaus kultas. Kitos garbintos dievybės buvo Deivė motina, Venera.

Archeologinė vieta ir muziejus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archeologiniai kasinėjimai itin svarbūs, nes parodė, kaip miestas vystėsi iš galų gyvenvietės į romėnų miestą. Didelės griuvėsių dalys buvo kasinėtos. Ištirti amfiteatras, romėnų vila, kapinės. Buvo aptikta unikalių radinių, pvz., apskritas altoriaus pjedestalas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Françoise Dumasy-Mathieu, Dominique Tardy, Jacques Allain (1994) Argentomagus : oppidum gaulois, agglomération gallo-romaine et musée. 117 p.
  • Gerard Coulon (1996) Argentomagus: Du site gaulois a la ville gallo-romaine. 164 p.
  • Françoise Dumasy-Mathieu (2000) Le théâtre d'Argentomagus.