Biturigai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Galų genčių žemėlapis (I a. pr. m. e.)
Biturigų sidabrinė denjė

Biturigai (bituriges) – senovės keltų gentis, kurios sostinė buvo Avarikas {kelt. Avaricon, lot. Avaricum), dabartinis Buržas (Prancūzija).

I a. pr. m. e. pradžioje biturigai buvo viena įtakingiausių Galijos genčių, ypač savo druidais ir politine įtaka. Bet jų galia greitai sumenko, nes druidai buvo svarbus taikinys Julijui Cezariui užkariaujant Galiją. Faktas, kad Avarikas buvo vienintelis keltų miestas, kurio Vercingetoriksas nesudegino naudodamas savo išdegintos žemės taktiką artinantis Cezario legionams, rodo biturigų politinę svarbą. Tačiau miestą sunaikino romėnų legionai.

Argentomagas (lot. Argentomagus), esantis netoli dabartinio Argenton-sur-Creuse, buvo kitas biturigų opidumas.

Biturigai buvo viena iš kelių genčių, kurios skilo. Biturigai kubai (bituriges-cubi) gyveno netoli Avariko (Prancūzijos Beri sritis), biturigai viviskai (bituriges-vivisci) – ties Burdigala (dabartinis Bordo).

Manoma, kad pavadinimas biturigai reiškia 'pasaulio karaliai'.[1] Ištrauka iš Livijaus (V, XXXIV), „summa imperii penes Biturges“ (reiškia 'visa galia biturigų rankose') tapo dabartinio Buržo miesto devizu.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Stanley Alexander Handford, Jane F. Gardner (1983), The Conquest of Gaul By Julius Caesar, Penguin Classics, ISBN 0140444335