1848 m. Prancūzijos Konstitucija

1848 m. Prancūzijos Konstitucija
Informacija
Valstybė	Prancūzija
Priimta	1848 m. lapkričio 4 d.
Galiojo iki	1848 m. lapkričio 4 d. – 1852 m.
Turinys
Valdymo forma	Respublika
Įstatymų leidžiamoji valdžia	Nacionalinis susirinkimas
Vykdomoji valdžia	Prezidentas

1848 m. Prancūzijos Konstitucija (kitaip – Antrosios Respublikos Konstitucija) – Prancūzijos konstitucija, priimta 1848 m. lapkričio 4 d. visuotinės rinkimų teisės pagrindu išrinkto Nacionalinio susirinkimo (galiojo iki 1852 m.).

Šioje konstitucijoje atsisakyta 2 rūmų parlamento, jį pakeitė labai stiprus Nacionalinis susirinkimas. Pirmąkart Europoje įtvirtinta prezidento institucija, kuri buvo gana stipri. Pirmąkart numatyta, kad rengiami tiesioginiai slapti rinkimai. Būdingas platus žmogaus ir piliečio teisių deklaravimas, nors nėra atskiros tradicinės deklaracijos. Teisėjai skiriami ir atleidžiami prezidento.

Priėmimo aplinkybės

Penktajame XIX a. dešimtmetyje sustiprėjo opozicija, remiama žemųjų ir vidurinių visuomenės sluoksnių. Šios opozicijos veiklą paskatino 1847–1848 m. kilusi krizė, bendra padėtis Europoje („Tautų pavasaris“). 1848 m. vasario 22 d. kilo revoliucija ir liepos monarchija buvo nuversta. Tuoj pat sudaryta Laikinoji vyriausybė paskelbė Prancūziją respublika ir visuotinės rinkimų teisės pagrindu suorganizavo Nacionalinio susirinkimo rinkimus, kuris ir priėmė Antrosios respublikos konstituciją, rinkimus. Didžiuma konstitucinio komiteto narių buvo nuosaikūs respublikonai ir buvę liberalūs monarchistai (tarp jų – Alexis de Tocqueville), taip pat buvo po vieną socialistą (Victor Considerant) ir darbininką (Anthyme Corbon).

Valstybinė santvarka

Respublika.

Įstatymų leidžiamoji valdžia

Vienų rūmų parlamentas – Nacionalinis susirinkimas. Nacionaliniam susirinkimui, kiekvienam jo nariui suteikta įstatymų leidybos iniciatyvos teisė. Nariai neatsakė už mintis išsakytas susirinkime (indemnitetas). Nacionalinis susirinkimas skyrė Valstybės tarybos narius, kuri buvo techninio pobūdžio institucija, rengusi įstatymų projektus, atlikusi administracinio teismo funkcijas (kaip ir 1799 m. analogiška Valstybės taryba, tik buvo atsakinga jau ne vyriausybei, o Nacionaliniam susirinkimui). Įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų tvarka: Nacionalinis susirinkimas renkamas 3 metams visuotiniais rinkimais. Antrosios Respublikos konstitucija pirmąkart Europoje įvedė tiesioginius slaptus rinkimus. Atstovai nėra varžomi imperatyviojo mandato. Rinkimuose galėjo dalyvauti prancūzai vyrai, sulaukę 21 m. amžiaus, turintys pilietines ir politines teises.

Vykdomoji valdžia

Prezidentas. Tai buvo pirmoji prezidento institucija Europoje. Jis galėjo sudaryti ir tvirtinti tarptautines sutartis, skirti ir atleisti ministrus, diplomatinius atstovus, teisėjus ir kai kuriuos kt. aukštuosius valdininkus, užtikrinti valstybės saugumą, vadovavo karinėms pajėgoms. Per ministrus prezidentas galėjo teikti Nacionaliniam susirinkimui įstatymų projektus, jis tvirtino ir galėjo vetuoti įstatymus, tačiau jo veto buvo nesunkiai apeinama. Prezidentui griežtai draudžiama paleisti Nacionalinį susirinkimą, tai prilyginama nusikaltimui. Prezidentą Nacionalinis susirinkimas galėjo nušalinti, tačiau šiam atsisakius paklusti, negalėjo jo kaip nors priversti. Vykdomosios valdžios rinkimas: tkia pat tvarka kaip ir Nacionalinio susirinkimo rinkimuose, tik kitas terminas – 4 m. be teisės būti perrinktam kitai kadencijai.

Žmogaus teisių įtvirtinimas

Konstitucijos preambulė buvo savotiška žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. 4 str. skelbė Prancūziją „socialine respublika“, besiremiančia laisvės lygybės, brolybės principais. Skelbiama nemažai socialinio pobūdžio garantijų – teisė į darbą, nemokamą pradinį mokymą, teisingesnis prievolių ir naudos paskirstymas. II konstitucijos skirsnis skirtas piliečio teisėms: deklaruojama lygiateisiškumas, sąjungų, spaudos, tikėjimo, darbo ir verslo laisvės, asmens ir nuosavybės neliečiamybė. Kas nenurodyta tame kataloge, laikyta nedraudžiamu, konstitucija varžanti tik įstatymų leidėją, kuriam draudžiama leisti teises varžančius įstatymus.