Antavilių Radziševskių koplyčia

54°47′51″š. pl. 25°24′01″r. ilg. / 54.797638°š. pl. 25.400413°r. ilg. / 54.797638; 25.400413

Antavilių Radziševskių koplyčia

Savivaldybė	Vilnius
Gyvenvietė	Antaviliai
Adresas	Skarbelio g.
Statybinė medžiaga	tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta)	XIX a.
Stilius	neogotika

Antavilių Radziševskių koplyčia, arba Dievo Motinos Rožinės koplyčia – mūrinė buvusių dvarininkų Radziševskių laidojimo koplyčia, veikusi tarpukaryje. Ji yra į šiaurės rytus nuo Vilniaus miesto centro, Antakalnio seniūnijoje, Antaviliuose. Pasiekiama išvažiuojant iš Vilniaus Nemenčinės plentu, apie 10 km į šiaurės rytus nuo Antakalnio.

Koplyčia stovi mišku apaugusiame Antavilių kapinių kalnelyje, kurį juosia Antavilio upelis, greta yra įsikūrusi kolektyvinių sodų bendrija.^[1] Į rytų pusę driekiasi atvira veikiančių kapinių dalis. Priešingoje Antavilio mažojo ežero pusėje išlikusi dvarvietė (unik. kodas 884).^[2] Teritorija priklauso Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo parapijai. Yra veikianti parapijos Šv. Šeimos koplyčia Antavilių pensionate.^[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVIII a. pabaigoje buvo minima tik viena Antavilių valda su savininku Antoni Tyzenhauzu, Vilniaus vaivadijos vėliavininku. 1784 m. jis dvarą pardavė Franciškui Mučynskiui iš Gardino. Pačioje XVIII a. pabaigoje dvaro savininkai buvo Pranciškus ir Teofila iš Radziševskių Čižiai (Czyżowie). XIX a. 3–iajame dešimtmetyje ši šeima dvarą pardavė giminaičiui Kajetanui Radziševskiui. Tikriausiai šio savininko laikais netoli esančiose kapinėse pastatyta nedidelė mūrinė, Radziševskių šeimos koplyčia. Vėliau iškilo nauja, iki mūsų dienų išlikusi koplyčia. Po Kajetano Radziševskio mirties, XIX a. II pusėje dvaras dažnai keitė savininkus. XX a., tikriausiai prieš Pirmąjį pasaulinį karą, Antavilių dvaras tapo pirklio Stolypino nuosavybe. Po karo perėjo Lenkijos valdžiai.

Koplyčią-mauzoliejų dvarininkai pasistatydino apie 1860–1865 m. Vėliau pastato paskirtis keitėsi. Apylinkių žmonėms buvo sudėtinga kas savaitę vykti į pamaldas parapinėje Antakalnio bažnyčioje, todėl leista šv. Mišias švęsti Antaviliuose. 1926 m. koplyčia buvo pašventinta Dievo Motinos Rožančinės vardu.

Antaviliuose buvo vykdomi archeologiniai kasinėjimai. Žvalgomieji tyrimai 1992 m. vykdyti ir koplyčios aplinkoje bei jos viduje, tačiau archeologinių radinių ir archeologijos paminklų pėdsakų neaptikta.^[4]

Būklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčia stovi nenaudojama, tuščia. Interjeras apleistas, be jokių atributų, bylojančių statinio sakralinę paskirtį. Nelikę buvusio laidojimo rūsio pėdsakų. Įėjimo aikštelę prie koplyčios durų atstoja padrikų akmenų eilės. Fasadų puošybą darko lopais išlikęs tinkas. Sienose iš po nubyrėjusio tinko atsivėręs raudonų plytų mūras.

Prieš keletą metų vyko koplyčios remontas, kurio metu buvo uždengtas naujas stogas, įrengti lietvamzdžiai. Aukomis prisidėjo parapijos žmonės.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Statinys kompaktiško stačiakampio plano, vienos navos. Dengtas keturšlaičiu stogu su skardos danga, tinkuoto raudonų plytų mūro, neogotikinis. Stogo smailėje įtaisytas naujas, lygaus metalo profilio kryžius. Stilistinę architektūrą atspindi smailiaarkės langų ir pusapskritės durų angų formos, kampiniai piliastrai, fasadų puošyba (profiliuoti karnizai, sienų plokštumas skaidančios įgilintos nišos, angas juosiančios į paviršių ištrauktų plytų eilės). Pastato galinėje dalyje apsidės nėra, fasado siena lygi, be puošybos.