Antanas Petruškevičius
| Antanas Petruškevičius | |
|---|---|
| Gimė | 1896 m. spalio 8 d. Pitsburge, JAV |
| Mirė | 1942 m. lapkričio 21 d. (46 metai) Sverdlovsko kalėjimas |
| Veikla | Lietuvos kariuomenės majoras, gaisrininkas. |
| Žymūs apdovanojimai | |
Antanas Petruškevičius (1896 m. spalio 8 d. Pitsburge, JAV – 1942 m. lapkričio 21 d. Sverdlovsko kalėjimas) – Lietuvos kariuomenės majoras, gaisrininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė lietuvių emigrantų šeimoje, kuri 1908 m. grįžo į Lietuvą ir Suvalkų gubernijos Marinavo kaime nusipirko ūkį. Iki 1915 m. mokėsi Seinuose, vėliau Vilniuje. Įpusėjus Pirmajam pasauliniam karui pasitraukė į Voronežą, kur buvo paimtas į Rusijos kariuomenę. 1917 m. baigė Pskovo karo mokyklą. Suteikus praporščiko laipsnį, buvo nusiųstas tarnauti į Viazmą.
1918 m. grįžo į Lietuvą ir Seinų „Žiburio“ gimnazijoje dirbo gimnastikos mokytoju. Bandė mokytis Seinų kunigų seminarijoe, bet greitai suprato, kad jo pašaukimas yra armija. 1919 m. sausio 28 d. stojo savanoriu į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Būdamas Pirmojo pėstininkų pulko jaunesniuoju karininku dalyvavo kovose su bolševikais ir lenkais.
A. Petruškevičiaus vadovaujama kuopa 1919 m. vasarį gynė Seinus nuo puolančios Lenkijos kariuomenės. Jėgos buvo nelygios ir lietuvių dalinys neatlaikė. Žuvusieji kariai buvo palaidoti Seinų parapijos kapinėse, o sužeistas Antanas pasitraukė į Lietuvą. Už demarkacinės linijos liko šeima. Lenkų valdžia suėmė ir sumušė savanorio tėvą Lauryną Petruškevičių, vėliau jis buvo įkalintas Suvalkų kalėjime. Išleistas iš kalėjimo, netrukus mirė.
Lietuvos kariuomenėje Antanas Petruškevičius tarnavo įvairiose pareigose. 1925 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus, 1926 m. įstojo į Šaulių sąjungą ir buvo paskirtas Alytaus apskrities, vėliau Panevėžio apskrities šaulių rinktinių vadu. 1930 m. baigė Ugniagesių kursus, jam buvo suteiktas ugniagesių majoro laipsnis. 1938–1939 m. tobulinosi ugniagesių kursuose JAV.
1941 m. birželio 14 d. sovietai areštavo Petruškevičių šeimą, žmoną Mariją su sūnumi ištrėmė į Sibirą. Pats majoras buvo įkalintas Starobelsko (Sverdlovsko sritis) kalėjime, o 1941 m. lapkričio 3 d. perkeltas į Sverdlovsko VRM kalėjimą. Įvykusio teismo metu Antanas Petruškevičius už priklausymą Lietuvos Šaulių sąjungai nuteistas sušaudyti. Nuosprendis įvykdytas 1942 m. lapkričio 21 d.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1928 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis
- 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis
- 1931 m. Šaulių sąjungos Žvaigždė
- 1932 m. Lietuvos ugnegesių sąjungos pasižymėjimo ženklas „Artimui pagalbon“ 3-jo laipsnio kryžius
- 1934 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirto laipsnio ordinas
- 1934 m. Estijos ugniagesių „Sidabro Kryžiaus“ pasižymėjimo ženklas
- 1938 m. Lietuvos ugniagesių sąjungos pasižymėjimo ženklas 2-ojo laipsnio kryžíus „Artimui pagalbon“
- Latvijos ugniagesių „Aukso žvaigždės“ ženklas
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Majoro biografija Archyvuota kopija 2006-10-09 iš Wayback Machine projekto.
- "Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953 m. " t. 6, psl.118