Amžinosios taikos sutartis (1686)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Amžinosios taikos sutartis (rus. Вечный мир, lenk. pokój Grzymułtowskiego) − ATR ir Rusijos carystės sutartis, pasirašyta 1686 m. gegužės 6 d. Maskvoje. Sutartis įtvirtino sąlygas, sutartas 1667 m. Andrusovo paliaubų sutartyje.

Derybos

1678 m. vyko derybos, jose dalyvavo Jonas Antanas Chrapovickis.

Iš ATR pusės sutartį pasirašė Poznanės vaivada Kristupas Gžimultovskis (lenk. Krzysztof Grzymułtowski), Rusijos - kancleris ir Pasiuntinių tarnybos viršininkas Vasilijus Golicynas (rus. Василий Голицын).

Sutarties sąlygos

Sutartį sudarė preambulė ir 33 straipsniai.

Numatyta:

ATR pripažino Maskvai kairiakrantę Ukrainą, Kijevą, Zaporožę, Smolenską ir Černigovo-Seversko žemę su Černigovu ir Starodubu
už Kijevo atsisakymą ATR gavo 146 tūkst. rublių kompensaciją
šiaurinės Kijevo žemės, Volynė ir Galičas liko ATR sudėtyje
pietinės Kijevo žemės, Braslavlio žemės nuo miestelio Stajok palei upę Tiasmin su miestais Ržeščevas, Trachtemirovas, Kanevas, Čerkasai, Čyhyrynas ir kitais (t. y. žemės, stipriai ištuštėję karo metais, turėjo tapti neutralia teritorija tarp Rusijos carystės ir ATR
ATR įsipareigojo sudaryto stačiatikiams tikėjimo laisvę, o Maskvos valdžia pažadėjo juos ginti

Maskva anuliavo preliminarius susitarimus su Osmanų imperija ir Krymo chanatu, įstojo į Šventąją lygą, taip pat įsipareigojo organizuoti karo žygį prieš Krymo chanatą (ką ir darė 1687, 1689 metais).

Nors sutarties nuostatos įsigaliojo iškart ją pasirašius, ATR Seimas ją ratifikavo tik 1710 m.

Pasekmės

Pagal sutartį Rusija užsitikrino teritorinius įgijimus. Kartu tai sudarė sąlygas bendrai sąjungai prieš totorių-turkų agresiją ir tapo pagrindu bendriems veiksmams Šiaurės kare (1700-1721) metais. Kartu Rusija prisišliejo prie antiturkiškosios "Šventosios lygos" - Austrijos, ATR ir Venecijos sąjungos.