Amžinosios taikos sutartis (1686)
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Informacija Vikipedijoje turi būti patikrinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite straipsnio medžiagą išnašomis į šaltinius. |
| Amžinosios taikos sutartis (1686) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: ATR–Rusijos karas (1654–1667) | |||||||
Amžinosios taikos sutarties preambulė | |||||||
| |||||||
| Susitariančios pusės | |||||||
| MDK | |||||||
| Pasirašantieji | |||||||
| Kristupas Gžimultovskis | Vasilijus Golicynas | ||||||
Amžinosios taikos sutartis (rus. Вечный мир, lenk. pokój Grzymułtowskiego) − ATR ir Rusijos carystės sutartis, pasirašyta 1686 m. gegužės 6 d. Maskvoje. Sutartis įtvirtino sąlygas, sutartas 1667 m. Andrusovo paliaubų sutartyje.[1]
Derybos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1678 m. vyko derybos, jose dalyvavo Jonas Antanas Chrapovickis.
Iš ATR pusės sutartį pasirašė Poznanės vaivada Kristupas Gžimultovskis (lenk. Krzysztof Grzymułtowski), Rusijos - kancleris ir Pasiuntinių tarnybos viršininkas Vasilijus Golicynas (rus. Василий Голицын).
Sutarties sąlygos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sutartį sudarė preambulė ir 33 straipsniai.
Numatyta:
- ATR pripažino Maskvai kairiakrantę Ukrainą, Kijevą, Zaporožę, Smolenską ir Černigovo-Seversko žemę su Černigovu ir Starodubu
- už Kijevo atsisakymą ATR gavo 146 tūkst. rublių kompensaciją
- šiaurinės Kijevo žemės, Volynė ir Galičas liko ATR sudėtyje
- pietinės Kijevo žemės, Braslavlio žemės nuo miestelio Stajok palei upę Tiasmin su miestais Ržeščevas, Trachtemirovas, Kanevas, Čerkasai, Čyhyrynas ir kitais (t. y. žemės, stipriai ištuštėję karo metais, turėjo tapti neutralia teritorija tarp Rusijos carystės ir ATR
- ATR įsipareigojo sudaryto stačiatikiams tikėjimo laisvę, o Maskvos valdžia pažadėjo juos ginti
Maskva anuliavo preliminarius susitarimus su Osmanų imperija ir Krymo chanatu, įstojo į Šventąją lygą, taip pat įsipareigojo organizuoti karo žygį prieš Krymo chanatą (ką ir darė 1687, 1689 metais).
Nors sutarties nuostatos įsigaliojo iškart ją pasirašius, ATR Seimas ją ratifikavo tik 1710 m.[2][3]
Pasekmės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal sutartį Rusija užsitikrino teritorinius įgijimus. Kartu tai sudarė sąlygas bendrai sąjungai prieš totorių-turkų agresiją ir tapo pagrindu bendriems veiksmams Šiaurės kare (1700-1721) metais. Kartu Rusija prisišliejo prie antiturkiškosios "Šventosios lygos" - Austrijos, ATR ir Venecijos sąjungos.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Cohen, Ariel (1998). Russian Imperialism: Development and Crisis. Greenwood. p. 43. ISBN 978-0-275-96481-8.
- ↑ Lerski, Jerzy Jan; Wróbel, Piotr; Kozicki, Richard J. (1996). Historical dictionary of Poland, 966–1945. Greenwood. p. 183. ISBN 978-0-313-26007-0.
- ↑ Davies, Norman (1982). God's Playground, a History of Poland: The origins to 1795. Columbia University Press. p. 406. ISBN 978-0-231-05351-8.
