Alvydas Jokubaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Alvydas Jokubaitis
ALVYDAS JOKUBAITIS2.jpg
TSPMI archyvo nuotrauka
Gimė: 1959 m. rugsėjo 8 d.
Gargždai
Veikla: filosofas, politologas, pedagogas
Pareigos: nuo 2003 m. TSPMI Politikos teorijos katedros vedėjas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius
Alma mater: Vilniaus universitetas

Alvydas Jokubaitis (g. 1959 m. rugsėjo 8 d. Gargžduose) – Lietuvos filosofas, politologas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1982 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 1991 m. stažavosi Krokuvos Jogailaičių universitete (Lenkija). 1992 m. lapkričio 17 d. Vilniaus universiteto filosofijos istorijos ir logikos katedroje apgynė disertaciją „Filosofijos mokslas Vilniaus Stepono Batoro universitete 19191939 metais“, už kurią suteiktas daktaro vardas. [1]

19911996 m. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto, nuo 1996 m. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas. 2002 m. TSPMI studentų išrinktas geriausiu instituto dėstytoju. Nuo 2003 m. profesorius ir TSPMI Politikos teorijos katedros vedėjas. 2005 m. A. Jokubaičio monografija „Trys politikos aspektai: praktika, teorija, menas“ LPA pripažinta geriausia moksline publikacija. [2] 2007 m. spalio 5 d. vyko prof. Alvydo Jokubaičio habilitacijos procedūra. Habilitacijos komisija teigiamai įvertino pateiktą teorinį darbą „Trys politikos aspektai: praktika, teorija, menas“, bei kitus straipsnius ir įteikė jam habilitacijos pažymą.[3]

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Profesinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinės veiklos sritis: politikos ir moralės filosofija. Moksliniai interesai – politikos filosofija ir teorija. Nuo 1996 m. dirba Vilniaus universiteto TSPMI, nuo 2003 m. Politikos teorijos katedros vedėjas. VU TSPMI dėstomi dalykai: šiuolaikinė politinė teorija, šiuolaikinė politikos samprata, politika ir moralė. VU Filosofijos fakultete dėstomi dalykai: modernioji filosofija (XV–XVII a.), modernioji filosofija (XVIII–XIX a.), I. Kanto filosofija, šiuolaikinio filosofinio diskurso problemos ir perspektyvos. [4]

Mokslinio periodinio leidinio „Politologija“ redakcinės kolegijos narys. Vilniaus universiteto Senato akademinės etikos komisijos narys, Vilniaus universiteto VU TSPMI Tarybos narys. Nuo 1999 m. Lietuvos politologų asociacijos narys. Lietuvos radijo ir televizijos Tarybos narys, pirmininko pavaduotojas.[5] Nuo 2011 m. Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Etninės kultūros globos tarybos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ir šių institucijų funkcijoms peržiūrėti darbo grupės narys. [6]

Dalyvavimas projektuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalyvavo projekte „Demokratija žinių visuomenėje: iššūkių ir galimybių analizė“. [7] Priklausė E-demokratijos tyrimo grupei, buvo normatyvinės demokratijos teorijos grupės koordinatorius, priklausė partijų ideologinio silpnumo tyrimo grupei, kartu su kitais autoriais 2008 m. parengė elektroninio balsavimo galimybių studiją.[8] 20062008 m. dalyvavo projekte „Tarptautinė duomenų bazė /Lituanistika/“ Galimybių studija. [9] 2009 m. dalyvavo Demokratinės politikos instituto (DPI) projekte „Lyderių rengimo programa baltarusių (EHU) studentams bei jų ryšių su Lietuva įtvirtinimas“.

Pažiūros[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Alvydas Jokubaitis yra liberalizmo politinės filosofijos kritikas. Jo nuomone, „liberalios demokratijos“ terminas slepia dviejų skirtingų politinių filosofijų konfliktą. Demokratija yra daug lankstesnis politinio gyvenimo elementas, negu liberalizmas, nes tik pirmoji išjudina sustingusį liberalizmo idėjinį branduolį. Šalia samprotavimų apie žmogaus teises, negatyviąją laisvę ir moralinį pliuralizmą, liberalai būtinai turi kalbėti apie demokratams svarbius dalykus – piliečių dalyvavimą, įsitraukimą ir aktyvumą. Be šito liberalizmo politinė doktrina prarastų bet kokį praktinį gyvybingumą ir patrauklumą.

A. Jokubaičio nuomone, politiškumas nenurodo į kokį nors nekintamų politinių vertybių rinkinį, bet gali būti apibūdintas kaip skirtingų sričių vertybių supolitinimo ir nupolitinimo veiksmas. Pasiremdamas Carl Schmitto samprotavimais, Jokubaitis įrodinėja, kad nėra grynai politinių vertybių, galinčių išvengti nepolitinių prasmės šaltinių. Norint suprasti politiką, būtina matyti ne tik ją, bet ir moralinius, teisinius, ekonominius, mokslinius, meninius ir religinius visuomenės gyvenimo veiksnius. Politinis gyvenimas neatskiriamas nuo ginčų apie žmogaus prigimtį, gėrį, tikėjimą, ekonominę naudą ar meno vaidmenį. Susiaurinus politiką iki grynai politinių vertybių, tampa neįmanoma pasakyti ką nors reikšmingo apie politikos ryšį su žmogiškųjų reikalų visuma.

A. Jokubaitis analizuoja tris skirtingus politinio patyrimo konstravimo būdus – praktiką, teoriją, meną. Jo nuomone, tie patys politiniai reiškiniai atrodo skirtingai, kai į juos žvelgiame per praktikos, teorijos ir meno prizmę. Deja, dabarties politinis gyvenimas vis dažniau suestetinamas ir suvokiamas kaip spektaklis, reginys ar viešųjų ryšių specialistų rankomis kuriamos manipuliacijos vaizdiniais. Menotyros terminais tariant, politikoje vis labiau įsigali formos, o ne turinio klausimai, ir tai puikiai ginama postmoderniojo pliuralizmo. Anot filosofo, reikalingas nuolatinis politikų, teoretikų ir menininkų įtakos sferų pasidalijimas, nes tai yra kiekvienos tikrai laisvos visuomenės uždavinys.[10]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monografijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Filosofijos mokslas Vilniaus S. Batoro universitete 1919–39 metais. Vilnius, 1991. 27 P.
  • Postmodernizmas ir konservatizmas. // Kaunas: Naujasis laikas. 1997
  • Liberalizmo tapatumo problemos. // Vilnius: Versus aureus, 2003. 239 p.
  • Trys politikos aspektai: praktika, teorija, menas. // Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005. 264 p.
  • Politika be vertybių. // Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008. 163 p.
  • Vertybių tironija ir politika. // Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012. 186 p.
  • Filosofas kaltina mokslininkus, arba kas blogai su politikos mokslu? // Vilnius: Lietuvos katalikų mokslo draugija, Naujasis Židinys-Aidai, 2016. 216 p.
  • Liberalizmas kaip pilietinė religija. // Vilnius: Tyto alba, 2017. 259 p.

Vertimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • L. Kolakowski. Metafizinis siaubas. Vilnius: Amžius, 1993. 122 p.
  • Isaiah Berlin. Vienovė ir įvairovė: žvilgsniai į idėjų istoriją. Sudarė ir vertė. Vilnius: „Amžius“, 1995, p.450. ISBN 8021824.
  • Charles Taylor. Autentiškumo etika. Leidykla „Aidai“, 1996, 129 p. ISBN kodas: ISBN 9986-59-034-5.

Straipsniai ir kitos publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Z niepublikowanych archiwow Mariana Zdziechowskiego. // Znak. 1993. Nr. 1. S. 83 – 97.
  • Konservatizmo fenomenas. // Politologija. 1997. Nr. 2. P. 3-27.
  • Liberalizmo tapatumo problema. // Politologija. 1999. Nr.1. P. 3–25.
  • Politinio įsitikinimo reikšmė. // Politologija. 1999. Nr. 3. P. 3-17.
  • Stasys Šalkauskis ir Antanas Maceina kaip politikos filosofai. // Politologija. 2001. Nr. 2. P. 3 – 25.
  • Postmodernizmas ir politika. // Politologija. 2002. Nr.3. P. 3 -17.
  • On Prejudices of Liberalism. // Lithuanian Political Science Yaerbook. 2002. Ed. A. Jankauskas. Vilnius, 2003. P. 67 – 80.
  • Estetiniai politikos elementai. // Politologija, 2004. Nr. 1. P. 39 – 55.
  • Различия политических философий либерализма и консерватизма. // Современная литовская философия: Сборник философских статей. Отв. ред. Р. В. Шамолин. Новосибирск: Новосибирское книжное издательство, 2004. С. 221–233.
  • I. Kant and the Kaliningrad Problem. // Lithuanian Political Science Yearbook. 2004. Vilnius, 2005. P. 59 – 70.
  • Kokia nepriklausomybės prasmė? // Politologija. 2006. Nr.1. P. 3 – 27.
  • On the Relationship between Art and Politics. // Lithuanian Political Science Yearbook 2005. Vilnius, 2006. P. 117–136.
  • Vidurio Europos tapatumas kaip politikos filosofijos problema. // Politologija. 2007. Nr.1. P. 79 – 94.
  • Tautinė valstybė ir atsakomybė // Vertybių nykimas? Rimtas požiūris į tautinę valstybę. Vilnius: Demokratinės politikos institutas, 2008. P. 11-34.
  • Mariano Zdziechovskio filosofinė vaizduotė // Lietuvos Katalikų Mokslų Akademijos Metraštis. T. 31. 2008. P. 123–128.
  • Sens niepodległości // Pressje. Teka XV Klubu Jagiellonskiego. 2009. S. 94-103.
  • Tarpukario Vilniaus filosofinis gyvenimas // Problemos. 2009. Nr. 75. P. 140–151.
  • Liberalizmo ir demokratijos konfliktas // Politologija. 2009. Nr. 1. P. 3-20.
  • Konservatizmo fenomenas // Libertas & Pietas. Lietuviškais konservatizmas. Antologija. 1993–2010. Vilnius: Demokratinės politikos institutas, 2010. P. 105–136.
  • Mistiniai politikos elementai // Libertas & Pietas. Lietuviškais konservatizmas. Antologija. 1993–2010. Vilnius: Demokratinės politikos institutas, 2010. P. 365–392.
  • Ideologijų pradžia ir pabaiga // Partinės demokratijos pabaiga? Politinis atstovavimas ir ideologijos. Sud. A. Ramonaitė. Vilnius: Versus aureus, 2009. P. 226–247.
  • Politika ir mistika // Politologija. 2010. Nr.2. P. 30- 47.
  • Politikai ir istorijos vizijos // Politologija. 2010. Nr. 2. P. 144–149.
  • Йокубаитис А. Лопата Р. Геополитическая трансформация Калининградской области // Балтийский регион. 2010. No.2. C. 28 – 43.
  • Moralės mistika // Problemos. 2011. Nr.72. P. 7-14.
  • Bendradarbiavo leidiniuose „Post Scriptum“, „Naujasis Židinys“, „Aidai“, „Darbai ir dienos“, „Seminarai“, „Problemos“ ir kituose. [11]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.youtube.com/watch?v=az1c5Zp_e38
  2. http://ktu.library.lt/F?func=find-b-0&local_base=vub02
  3. http://www.facebook.com/pages/prof-dr-Alvydas-Jokubaitis/115140351899?v=info