Algirdas Griškėnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Algirdas Griškėnas
Gimė: 1918 m. liepos 4 d.
Ždanovičiai, Minsko sritis, Baltarusija
Mirė: 1999 m. balandžio 28 d. (80 metų)
Vilnius
Veikla: žurnalistas, poetas, prozininkas, redaktorius
Alma mater: Vytauto Didžiojo universitetas

Algirdas Griškėnas (iki 1941 m. – Griškevičius, (1918 m. liepos 4 d. Ždanovičiuose, Minsko sritis, Baltarusija – 1999 m. balandžio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos žurnalistas, poetas, prozininkas, redaktorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1938 m. baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją ir pradėjo studijuoti lituanistiką Kauno Vytauto Didžiojo universitete.

19401944 m. Kauno ir Vilniaus radiofonuose administracijos darbuotojas, pranešėjas, redaktorius, laidų vedėjas. 1941 m. birželio 23 d. Birželio sukilimo pirmąją dieną perskaitė Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo deklaraciją ir Lietuvių aktyvistų fronto štabo atsišaukimą į lietuvių tautą. 1944 m. suimtas, nuo 1944 m. lapkričio 23 d. buvo kalinamas Lazdijų ir Marijampolės kalėjimuose bei Vorkutos lageriuose ir tik po 16 metų 1960 m. grįžo į Lietuvą. 19601982 m. dirbo bibliografu Lietuvos knygų rūmuose.

Mokydamasis gimnazijoje 19311932 m. dirbo savaitraščio „Alytaus dzyvas“ redakcijoje, vėliau bendradarbiavo laikraštyje „Lietuvos žinios“, žurnaluose „Šviesos keliai“, „Mokslo dienos“, „Jaunoji Lietuva“, „Šaltinis“, 1937 m. dienraščio „Lietuvos aidas“ provincijos korespondentas. 19421944 m. daug straipsnių, apybraižų, korespondencijų ir kitų rašinių kultūros, literatūros, jaunimo auklėjimo klausimais paskelbė laikraščiuose „Ateitis“, „Į laisvę“, „Savitarpinės pagalbos žinios“, „Lietuviai“, „Karys“, „Panevėžio apygardos balsas“, „Ūkininko patarėjas“, „Naujoji Lietuva“, žurnale „Savaitė“; savo straipsnių ir apybraižų perskaitė per Kauno radiją. Sugrįžęs iš Vorkutos lagerių, rengė kultūros ir literatūros apžvalgas Lietuvos radijui ir savaitraščiams „Literatūra ir menas“, „Kalba Vilnius“, taip pat kitų respublikų radijo programoms. 1988 m. prasidėjus Atgimimui, straipsnių ir atsiminimų paskelbė laikraščiuose, žurnaluose, [1] eilėraščių išspausdino antologijoje „Tremtinio Lietuva“ (1990 m.). Eilėraščio „Nebelauk, mergyte“, virtusio populiaria daina, autorius.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 156-157 psl.