Alfonsas Vildžiūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Alfonsas Vildžiūnas (g. 1955 m. vasario 16 d. Vilniuje) – choro dirigentas ir pedagogas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1963 m. dainavo Respublikinių mokytojų namų berniukų ir jaunuolių chore „Ąžuoliukas". 19731979 m. choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (vyr. dėst. P. Gylio klasė). 19851986 m. stažavo Maskvos Gnesinų muzikos pedagoginiame institute ir Maskvos kameriniame chore (vadovas prof. V. Musinas). 1992 m. stažavo VokietijojeStuttgarto J. S. Bacho akademijoje ir Bavarijos radijo chore Mūnchene. 19791989 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų choro dirigavimo dėstytojas, 19881989 m. Kultūros fakulteto dekanas, 1985 m. respublikinei dainų šventei parengė fakultetų merginų chorą. Fakultetuose išugdė apie 15 jaunųjų choro dirigentų. Kartu su V. Pečiulių kurį laiką vadovavo Klaipėdos namų statybos kombinato vyrų chorui, kuris 1987 m. VII tarptautiniame Stasio Šimkaus chorų konkurse pelnė pirmąją vietą.

Nuo 1988 m. rudens A. Vildžiūnas vadovavo Vakarų laivų remonto įmonės moterų chorui „Deimena“. 1988 m. chorų konkurse „Dainuoju Lietuvą" Vilniuje šis choras pelnė absoliučiai geriausio moterų choro vardą, o 1989 m. VIII Stasio Šimkaus chorų konkurse laimėjo antrąją vietą, dalyvavo 1990 m. Lietuvos tautinėje dainų šventėje Vilniuje.

19911993 m. A. Vildžiūnas buvo Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakulteto Choro dirigavimo katedros vyr. asistentas. 19891993 m. Lietuvos radijo ir televizijos mišriojo kamerinio choro meno vadovas ir vyr. dirigentas. Choras dainavo dirigento L. Abariaus gimimo 60-mečio jubiliejiniame koncerte, be kitų kūrinių, kartu su Šiaulių „Polifonijos“ choru atliko naują jubiliato kūrinį „Trys spalvos“, skirtą Stalino aukų atminimui, o 1990 m. dalyvavo tradiciniame Lietuvos kompozitorių sąjungos lietuvių muzikos festivalyje „Muzikos ruduo“ koncertuose, kur atliko naująA. Martinaičio kūrinį „Prakalba į malonųjį klausytoją“ (talkino vaikų choras, dirigavo A. Vildžiūnas) ir B. Borisovo simfoniją „Memorialas“ (talkino simfoninis orkestras, dirigavo J. Domarkas). 1990 m. pabaigoje choras dalyvavo I Baltijos valstybių radijo ir televizijos chorų festivalyje Rygoje (Latvija), kartu su kitais chorais, solistais ir simfoniniu orkestru pirmą kartą Vilniuje atliko A. Schönbergo kantatą „Gurės dainos" (dirigavo J. Domarkas). A. Vildžiūnas chorą parengė 1990 m. Lietuvos tautinei dainų šventei Vilniuje.

Nuo 1993 m. Klaipėdos muzikinio teatro solistų repetitorius, 19931996 m. kartu su V. Konstantinovu (1997-2022 m. vienas) buvo Klaipėdos koncertų salės profesionalaus mišraus choro „Aukuras“ meno vadovas ir dirigentas. Chorą (24-28 nariai) išmokė daug įvairių epochų ir stilių kūrinių ir surengė per 300 koncertų Lietuvoje ir užsienyje: Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Meksikoje, Kanadoje, Tailande, Švedijoje, Čekijoje ir kitur. 1994 m. tarptautiniame chorų konkurse Italijoje (Riva del Garda) pelnė du aukso diplomus ir prizą už geriausią nacionalinės muzikos interpretavimą. 1995 m. tarptautiniame chorų konkurse Šveicarijoje (Montreux) laimėjo antrąją vietą ir prizą už gerą privalomojo kūrinio atlikimą. 1996 m. tarptautiniame chorų konkurse Prancūzijoje (Tours) „Aukurui“ paskirta pirmoji vieta laisvos programos atlikimo kategorijoje, 1996 m. F. Schuberto tarptautiniame chorų konkurse Austrijoje (Wien) klaipėdiškiai pelnė antrąją vietą. 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventės konkurse Vilniuje „Aukuras“ mišriųjų chorų grupėje laimėjo pirmąją vietą, 1995 m. X tarptautiniame Stasio Šimkaus chorų konkurse Klaipėdoje pelnė Grand Prix. „Aukuras“ gerai pasirodė 1995 m. tarptautiniame chorų konkurse Italijoje (Arecas), 1998 tarptautiniame chorų konkurse Švedijoje (Oskarshamn) laimėjo pirmąją bei antrąją vietas ir konkurso Grand Prix. 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventės konkurse Vilniuje „Aukuras“ savo kategorijoje pelnė pirmąją vietą, o antrame konkurso ture rungėsi dėl Grand Prix. Choras pelnė prizą už sudėtingiausios programos meistrišką atlikimą. Iš „Aukuro“ parengtų stambių kūrinių minėtina F. Poulenco kantata „Sniego vakaras“, R. Šileikos „Prisikėlimas" chorui ir vargonams, Z.

Virkšo oratorija – misterija „Jūros pagerbimas“, V. Miškinio „Cantate Domino“, J. Tamulionio „Ant kranto“, N. Sinkevičiūtės „Naktis tvartelyje“, N. A. Koszewskio „Baladė" ir kt.

A. Vildžiūnas nuo 1997 m. pradėjo vadovauti ir Plungės kameriniam mišriajam chorui, kurį parengė 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventei ir konkursui, buvo šios šventės Vilniuje dirigentas.

2003 m. Pasaulio lietuvių dainų šventės "Mes" Dainų dienos kūrybinės grupės vadovas ir vyr. dirigentas.

2024 m. Lietuvos dainų šventės "Kad giria žaliuotų" Dainų dienos kūrybinės grupės vadovas ir vyr. dirigentas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]