Al Birūnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Al Birūnis
Al biruni 28-02-2010.jpg
Visas vardas: Abu al Rahanas Muhamadas ibn Ahmadas al Birūnis
Gimė: 973 m. rugsėjo 5 d.
Katas, Chorezmas
Mirė: 1048 m. gruodžio 13 d. (75 metai)
Gaznis
Gyven. vieta: Chorezmas, Buchara, Rėjus, Gaznis
Tautybė: persas
Religija: islamas
Veikla: mokslininkas, astrologas
Sritis: astrologija, matematika, fizika, istorija, religijotyra
Žinomas už: Indologijos pradininkas, indų ir vakarų mokslų integracijos pradininkas
Commons-logo.svg Vikiteka: Al BirūnisVikiteka

Al Birūnis, visas vardas Abu al Rahanas Muhamadas ibn Ahmadas al Birūnis (pers. ابوریحان محمد بن احمد بیرونی = Abū al-Rayhān Muhammad ibn Ahmad al-Bīrūnī, lot. Alberonius; g. 973 m. rugsėjo 5 d. – m. 1048 m. gruodžio 13 d.) – persų mokslininkas, pasižymėjęs kaip polimatas: fizikas, alchemikas, astronomas, matematikas, istorikas, kalbininkas. Jo dėka į islamiškąjį mokslą integruoti indų mokslo pasiekimai, o dėl jo vykdytų Indijos mokslinių tyrimų, Al Birūnis vadinamas „pirmuoju indologu“.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė tuo metu persų valdomame Chorezme. Pradžioje studijavo islamo teisę (fikh), teologiją, mediciną, matematiką. 995 m. Mamunidams užėmus Chorezmą, išvyko į Bucharą, ten susirašinėjo su Ibn Sina. 998 m. tapo Zijaridų rūmų valdovo Kabuso mokslininku. Ten parašė savo pirmąjį didelį veikalą al-Athar al-Baqqiya 'an al-Qorun al-Khaliyya apie „senovės tautų chronologiją“.

1017 m. Mahmudui Gaznaviečiui užkariavus Rėjų, Al Birūnis, kaip ir kiti mokslininkai paimti nelaisvėn ir išvežti į Gaznavidų sostinę Gaznį. Ten jis tapo rūmų astrologu, plėtojo savo mokslinę veiklą, dalyvavo Mahmudo žygiuose į Indiją, apie kurią 1030 m. parašė Kitab ta’rikh al-Hind – „Indijos istoriją“. Joje Al Birūnis plačiai aprašė šalies gyventojus, jų papročius, mitus, taip pat apibūdino Indijos gamtą, turtus, architektūrą.

Daugumą savo knygų mokslininkas paskyrė astrologijai ir matematikai. Buvo besisukančios Žemės idėjų šalininkas, rėmėsi indų astronomų žiniomis. Fizikoje plėtojo statikos ir dinamikos, hidrostatikos dėsnius, mineralų tankio matavimą. Al Birūnis buvo vienas lyginamosios religijotyros pradininkų – studijavo islamo, zoroastrizmo, judaizmo, krikščionybės, hinduizmo, budizmo veikalus, bandė rasti bendrą žmonių tikėjimo pradą.

Nors Al Birūnis buvo plėšiamųjų Mahmudo žygių į Indiją dalyvis, jis pats indus vertino objektyviai, teigė, kad iš išsilavinusių indų yra daug ko pasimokyti, jų religiją laikė monoteistine. Al Birūnis mokėjo ne tik chorezmų, persų, arabų kalbas, bet ir graikų, hebrajų, asirų, berberų, sanskritą. Iš sanskrito į persų kalbą išvertė Ketāb Bātanjal (Patandžali jogasūtrą).

Darbai[taisyti | redaguoti kodą]

Al Birūnis sukūrė daug kūrinių tiek persų, tiek arabų kalbomis. Jų priskaičiuojama 146. Svarbiausi veikalai:

  • Tarikh Al-Hind („Indijos istorija“) arba India
  • Kitab al-tafhim li-awa’il sina‘at al-tanjim („Astrologijos meno elementų instrukcijų knyga“)
  • ‎ Kitāb al-āthār al-bāqiyah `an al-qurūn al-khāliyah („Praeitų amžių išlikę ženklai“ arba „Senovės tautų chronologija“)
  • The Mas’udi Canon („Masudo kanonas“ – geografijos, astronomijos, inžinerijos enciklopedija)
  • „Chorezmo istorija“
  • „Mahmudo Gaznaviečio istorija“
  • „Brangakmeniai“