Akvitanijos karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Royaume d'Aquitaine
Akvitanijos karalystė
Frankų valstybės sub-karalystė (629-688, 781-877)
Blank.png
629 – 888 Flag of Aquitaine.svg
Location of
Karalystė apie 714 m. (geltona)
Sostinė Tulūza (iki 781 m.)
Valdymo forma monarchija
Akvitanijos karalius
 629-632 Charibertas II
 884-888 Karolis III Storasis
Era Viduramžiai

Akvitanijos karalystė (pranc. Royaume d'Aquitaine) − istorinė valstybė, su pertraukomis egzistavusi VI-IX a. Atskirais laikotarpiais vadinta Akvitanijos kunigaikštyste. Didžiąją dalį istorijos valstybės teritorijos užėmė pietvakarinę Prancūziją.

Iš pradžių sudarė dalį Merovingų frankų valstybės, VII a. II pusėje tapo nepriklausoma. Vėliau tapo viena Karolingų valdų. Po 843 m. formaliai priskirta Vakarų frankų karalystei.

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būsimosios Akvitanijos kunigaikštystės teritorijose egzistavo Romos provincija Akvitanijos Galija, kuri vėliau buvo padalinta į tris smulkesnes provincijas: Pirmąją, Antrąją ir Trečiąją Akvitaniją. V a. regioną nukariavo Vestgotų karalystė, o 506 m. jį užėmė Chlodvigo Frankų valstybė. Sporadiški bandymai atskirti Akvitanijos kunigaikštystę kaip atskirą feodalinę teritoriją buvo 555-560 (kuomet čia valdė Chlotero I sūnus Chramas) ir 583-592, tačiau abiem atvejais jie buvo nesėkmingi.

Tikrasis Akvitanijos valstybės įkūrimas siejamas su 629 m., kuomet Merovingų karalius Chloteras II atskyrė pietines savo karalystės valdas sūnui Charibertui, kuris ir tapo pirmuoju Akvitanijos karaliumi. Jo sostine tapo Tulūza, bet jis taip pat valdė visą Gaskonę (romėnų Trečiąją Akvitaniją). Nors šio įkurta Merovingų dinastinė linija greitai nunyko, Akvitanijoje valdę kunigaikščiai stiprino nepriklausomybę, ir kuomet Frankų valstybėje į valdžią atėjo Karolingai, jų siuzereniteto nepripažino. Galutinė nepriklausomybė pasiekta valdant Edui Didžiajam (688–735). Tiesa, valstybei nuolat grasino tiek frankai iš šiaurės, tiek Kalifatas iš pietų.

768 m. nužudžius Akvitanijos kunigaikštį Vaiferį, Frankų karalius Karolis Didysis nukariavo Akvitaniją. Jos sostinė Tulūza atiduota valdyti Tulūzos grafams, ir iš jos išsivystė galinga Tulūzos grafystė. Likusi Akvitanija paversta karalyste, o jos karaliumi tapo Karolio mažametis sūnus Liudvikas. Kuomet šis 814 m. tapo Frankų imperatoriumi, Akvitanijoje paskyrė savo sūnų Pepiną I. Akvitanijos karalystė išbuvo Karolingų valdų sudėtyje iki 888 m. 877 m. metais jos karaliui Liudvikui tapus Vakarų frankų karaliumi, Akvitanijos karaliaus titulas tapo tik pavadinimu. Paskutinis juo titulavosi Karolis III Storasis.

Karalystės tradicijas pratęsė 852 m. Puatjė grafų giminės įkurta Akvitanijos kunigaikštystė. Vienas iš jos kunigaikščiu, Ranulfas II 888 m. save titulavo Akvitanijos karaliumi, tačiau po jo mirties 892 m. titulas nebenaudotas.

Karaliai ir kunigaikščiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]