Akonitinas
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
| Akonitinas | |
|---|---|
  | |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| CAS numeris | [302-27-2] |
| PubChem | 245005 |
| Cheminė formulė | C34H47NO11 |
| Molinė masė | 645,73708 g×mol-1 |
| SMILES | COC[C@]12CN(C)[C@@H]3[C@H]4[C@H](OC)C1 [C@@]3([C@H](C[C@H]2O)OC)[C@@H]5C[C@]6 (O)[C@@H](OC)[C@H](O)[C@@]4(OC(C)=O) [C@H]5C6OC(=O)c7ccccc7 |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | |
| Lydymosi t° | |
| Virimo t° | |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Akonitinas – alkaloidas, viena iš stipriausių augalų nuodingųjų medžiagų, randamas mėlynosiose kurpelėse (Aconitum napellus L.). Pradžioje jis veikia kaip stimuliatorius, tačiau po to paralyžiuoja nervų sistemą.
Patekęs ant odos, akonitinas pirmiausiai sukelia odos uždegimą, po to ant odos iškyla daug pūslių. Akonitinui patekus į organizmo vidų, jis sukelia odos niežėjimą, kurtumą ir spaudimą į psichomotorinius centrus. Toliau tęsiant akonitino vartojimą, net ir nedidelėmis dozėmis, akonitinas sumažina eritrocitų ir hemoglobino kiekį kraujyje, sulėtina širdies darbą ir sumažina arterinį spaudimą, sukelia aritmiją.
 |
Šis straipsnis apie chemiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |