Adolfas Raulinaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Adolfas Raulinaitis (1903 m. kovo 9 d. Šadžiūnuose, Lazdijų raj.1987 m. rugsėjo 6 d. Vilniuje) – pedagogas, kalbininkas, poetas, dramaturgas, istorikas, visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1929 m. baigė Lietuvos universitetą. 1930 m.-1936 m. dėstė Rygos universitete ir Rygos lietuvių gimnazijose. Nuo 1936 m. apsigyveno Šiauliuose. Mokytojavo berniukų gimnazijoje, kur dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo su moksleiviais ateitininkais ir pavasarininkais.

1941 m. rugpjūčio 1 d. paskirtas Šiaulių mokytojų seminarijos direktoriumi. 1941 m. pabaigoje kartu su kitais miesto inteligentais įkūrė Šiaulių apygardos Meno ir mokslo centrą. 1944 m.-1945 m. mokytojavo Lazdijuose.

19451953 m. buvo tremtyje Vorkutoje. Nuo 1955 m. gyveno Vilniuje, dirbo Mokslinėje restauracinėje gamybinėje dirbtuvėje, dėstė Vilniaus universitete.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Naujais keliais“ (drama, 1929 m.),
  • „Vytauto Golgota“ (drama, rankraštis, 1930 m.),
  • Parašė scenos vaizdelių.