Adolf Bastian

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Adolfas Bastianas
Adolf Bastian 1892 Benque & (...)Benque & btv1b10500763h (cropped).jpg
Adolfas Bastianas (1892 m.)
Gimė: 1826 m. birželio 26 d.
Brėmenas, Vokiečių konfederacija
Mirė: 1905 m. vasario 2 d. (78 metai)
Port of Speinas, Trinidadas ir Tobagas
Tautybė: vokietis
Veikla: antropologas, etnologas
Sritis: socialinė antropologija, lyginamoji etnologija
Organizacijos: Berlyno etnografijos muziejus
Alma mater: Heidelbergo universitetas

Adolfas Bastianas (Adolf Bastian, 1826 m. birželio 26 d. – 1905 m. vasario 2 d.) – Vokietijos etnologas, lyginamosios etnologijos pradininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Heidelbergo universitete baigė teisę, studijavo biologiją Berlyno, Jėnos, Viurcburgo universitetuose. Pastarajame Adolfas Bastianas mokėsi pas Rudolfą Virhovą, su kuriuo 1869 m. kūrė Berlyno antropologijos draugiją. Tirdamas įvairių pasaulio tautų kultūrų bruožus, folklorą, mitus ir tikėjimus išplėtojo teoriją apie žmonijos psichinį bendrumą, kurio vystymasis priklauso nuo gamtinių sąlygų ir socialinės struktūros. Adolfo Bastiano rinkinių pagrindu 1873 m. įsteigtas Berlyno etnografijos muziejus, nuo 1886 m. pats Bastianas buvo jo direktorius.[1] Daug keliavo po Afriką, Pietryčių Aziją, Ameriką.

Idėjos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Adolfas Bastianas laikomas vienu iš difuzionizmo krypties antropologijoje pradininkų. Savo darbuose atkartodamas evoliucionistus jis tvirtino, kad žmonijoje egzistuoja psichinė vienovė, t. y. žmonijos psichė yra iš esmės vienoda, todėl tiek tolygūs išsivystymai, tiek atskiri pasiekimai yra atskirų ir nepriklausomų konvergencijų rezultatai. Adolfas Bastianas išgarsėjo savo elementarių idėjų (vok. Elementargedanken) sąvoka. Jis įrodinėjo, kad žmonijoje esama tam tikro elementarių idėjų skaičiaus (panašiai kaip žmogaus kūnas susideda iš ląstelių). Šios elementariosios idėjos visur ir visada pasireiškia vienodai.[2]

Adolfo Bastiano darbai turėjo įtakos struktūralizmui, ypač K. Levi-Stroso žmogiškojo mąstymo teorijos atsiradimui. Taip pat padarė didelę įtaką B. Malinovskiui, K. G. Jungui, F. Boasui, Dž. Kembelui.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Adolfas Bastianas parašė daugiau kaip 200 veikalų. Svarbiausi veikalai:

  • Žmogus istorijoje (Der Mensch in der Geschichte, 3 t. 1860 m.)
  • Rytų Azijos tautos (Die Völker des östlichen Asien, 6 t. 1866–1871 m.)
  • Etnologijos kontroversijos (Kontroversen in der Ethnologie, 1893 m.)
  • Etninės elementariosios idėjos doktrinoje apie žmogų (Ethnische Elementargedanken in der Lehre vom Menschen, 1895 m.)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Adolf Bastian. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
  2. Vytis Čiubrinskas. SOCIALINĖS IR KULTŪRINĖS ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS. Kaunas: VDU, 2007