Adakavo dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Adakavo dvaras
Adakavo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Adakavo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Vieta Adakavas, Anykščių rajonas
Įkurtas XVIII a.
Bajorų giminės Adakauskiai, Chlevinskiai, Aleksandras Tornou
Parkas XVIII a.

Adakavo dvaras yra Tauragės rajone, Skaudvilės seniūnijoje.

Adakavo gyvenvietė išsidėsčiusi prie kelio Skaudvilė-Nemakščiai , apie 5 km į rytus nuo Skaudvilės. Dvaras įsikūręs centrinėje gyvenvietės dalyje. Jo sodyboje išlikę XVIII a. vid. – XX a. pirmosios pusės pastatai. Dvaro ansamblį sudaro dvi atskiros dalys – dvaro pastatai (jų išliko 5) ir bažnyčios statinių kompleksas (jų yra 6). Dvarui priklauso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, varpinė, šventoriaus tvora, klebonija, špitolė, parapijos namai, rūmų rūsiai, namas (XIX a. I p.), mokykla (1935 m.), kalvė (XIX a. vid.), sargo namas (XX a. pr.). Žaliuoja XVIII a. vid. įkurtas, XIX a. pertvarkytas parkas su aštuoniais dvarą supančiais tvenkiniais. Bažnyčios šventoriuje 1883 m. pastatytas koplytstulpis, kurį puošia kaltinė saulutė.

Dvaro sodybos pastatų kompozicijoje dominuoja centrinė dalis – rekonstruotieji rūmai. Buvusi sodybos struktūra suardyta – sovietmečiu čia pastatyta daug naujų statinių, nugriauti senieji, todėl detaliau apibūdinti ankstesnįjį išplanavimą sunku. Antrasis dvaro ansamblio kompozicinis centras – bažnyčia su jai priklausančiais pastatais. Šias dvi skirtingas dvaro ansamblio dalis jungė dabar jau apnykusi tvenkinių sistema.

Bažnyčios pastatams būdingi tradicinės (liaudiškosios) architektūros bruožai, dvaro sodybos statiniams – istorizmo laikotarpio architektūros dalis. Mokyklos pastatas – tarpukario laikotarpio konstruktyviosios architektūros pavyzdys.

XVIII a. rašytiniuose dokumentuose minimas Adakavo dvaras ir jo įkūrėjas – Jonas Adakauskis (lenk. Odakowski). Nuo šių bajorų pavardės kilo ir vietovės pavadinimas. Dvaro sodybą pradėjo statyti Jonas Adakauskis, Batakių seniūnas. Darbus tęsė kitas Jonas Adakauskis (gal sūnus – nėra tikrų žinių), Ariogalos tijūnas (Didžiojo kunigaikščio vietininkas valsčiuje). 1793 m. J. Adakauskis dvaro sodybos šiaurinėje dalyje pastatė medinę bažnyčią, kuriai suteiktas jos fundatoriaus vardas – ir dabar tai Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Jos rūsiuose Adakauskiai laidojo savo šeimos narius. Adakauskiai gyveno mediniame dvaro name, kuris XIX a. viduryje per audrą sudegė. Jo vietoje 1858 m. pastatyti mūriniai rūmai, kurių statyba jau rūpinosi Chlevinskiai, kurie perėmė dvarą, kai Karolina Adakauskytė ištekėjo už Žemaitijos paseniūnio Kazimiero Chlevinskio (vyriškos giminės paveldėtojų Adakauskiai neturėjo). Rūmai buvo vienaaukščiai su dviem dviaukščiais rizalitais ir dar aukštesniu keturkampiu bokštu. Spėjama, kad juos statė K. Chlevinskio ir K. Adakauskytės sūnus Ignotas Chlevinskis (1801–1871), palaidotas Adakavo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje. Tai buvo prieštaringa asmenybė (tikėtina nušautas dvikovoje Tytuvėnuose). Vietiniai žmonės „Klevinskius“ (Ignotą ir jo tėvą Kazimierą) iki šiol mini negeru žodžiu – esą, šie du vyrai, nuskriausdami vietines mergaites, paliko nesantuokinių palikuonių...

1886 m. iš Ignoto Chlevinskio giminaičio Vladislovo Chlevinskio (1823–1907) dvarą nupirko grafai Anrepai. Vėliau dvarą įsigijo baronas von Tornou, atsikėlęs iš Kuršo. Adakave gimė Aleksandras Tornou (1895–1938), tarpukario Lietuvos politinis veikėjas, kaip Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos atstovas išrinktas II ir III Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Jo sūnus Jurgis Tornou (1919–2005) – ilgametis Vilniaus universiteto bibliotekos direktorius, žinomas publicistas.

Per tarpukario Lietuvos žemės reformą dvaras išparceliuotas. Čia įkurta našlaičių prieglauda, veikė žemės ūkio mokykla, pokariu – kolūkio centras, vėliau – senelių prieglauda. Naujiems poreikiams dvaro rūmai buvo neatpažįstamai perstatyti, iš senųjų rūmų liko tik rūsiai su cilindriniais skliautais. 1935 m. pastatyta tipinė, nauja pradžios mokykla. Mokyklos statybą tada rėmė visos trys, čia gyvenusios ir veikusios religinės konfesijos – katalikai, rusų sentikiai ir stačiatikiai (rusų kolonistai šiose apylinkėse buvo apgyvendinti po 1863 m. sukilimo). Rekonstruotuose rūmuose yra įsikūrę Adakavo senelių namai.[1]

Nuotraukų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos dvarai, enciklopedinis žinynas. Ingrida Semaškaitė. Leidykla „Algimantas“, Vilnius, 2010.