Pereiti prie turinio

Abelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Abelio aukuras. Rodolfo Amoedo paveikslas. 1878 m.

Abelis (sen. gr. Άβελ = Abel, hebr.הבל‏‎‏‎ = Habel, arab. هابيل = Hābīl) – Biblijos personažas. Pagal žydų ir krikščionybės mitologiją – pirmųjų žmonių Adomo ir Ievos jaunesnysis sūnus bei pirmojo žemėje gimusio žmogaus (Pr 4:1-2) ir pirmojo žmogžudžio Kaino brolis. Avių piemuo.[1] Abelis kartu su Kainu taip pat yra minimi Korane.[2]

Pagal Bibliją, Adomas ir Ieva susilaukė dviejų sūnų. Vyresnysis vadinosi Kainas, o jaunesnysis Abelis. Kainas dirbo žemę, o Abelis ganė avis. Kartu su savo broliu Kainu aukojo Dievui (Kainas – žemės derliaus atnašas, Abelis – avys).[3] Dievas priėmė tik Abelio auką, kas nuliūdino ir supykdė Kainą.[1] Nužudęs savo brolį Abelį, Kainas tapo pirmuoju žmogžudžiu. Adomas ir Ieva labai gailėjo savo sūnaus Abelio. Dievas juos paguodė ir davė kitą sūnų, vardu Setas. Paskui pirmieji žemės žmonės susilaukė dar daugiau sūnų ir dukterų.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. 1,0 1,1 „Abelis“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2024-02-11.
  2. Koranas 5:27-31.
  3. „Kainas“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2024-02-10.