Pereiti prie turinio

Ledo ir ugnies giesmė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio A Song of Ice and Fire)
Džordžas R. R. Martinas - Ledo ir ugnies giesmė romanų sagos autorius

„Ledo ir ugnies giesmė“ (angl. A Song of Ice and Fire) – epinė maginės fantastikos romanų saga, parašyta amerikiečių romanisto ir scenaristo Džordžo R. R. Martino. Martinas šią knygų seriją pradėjo su knyga „Sostų žaidimas1991 m. Pirmąkart ji išleista 1996 m. Martinas palaipsniui praplėtė planuotą trilogiją iki septynių tomų, iš kurių penktąjį „Šokis su drakonais“ rašydamas jis užtruko penkerius metus; knyga išleista 2011 m. Jis viešai užsiminė, kad knygų serija gali sulaukti ir aštuntojo tomo.

Sagos „Ledo ir ugnies giesmė“ veiksmas vyksta fiktyviuose Westeros ir Essos kontinentuose. Knygų turinį sudaro skyriai, aprašantys veikėjų ribotą požiūrį į vykstančius įvykius. Trys labiausiai dominuojančios istorijos be perstojo pinasi: tai dinastijų karas tarp keleto šeimų dėl viešpatavimo Vesterose; didėjanti antžmogiškųjų jėgų invazijos iš šiaurinių Vesteroso ribų grėsmė; ir Daneiris Targeirin, ištremtos buvusio karaliaus dukros, ambicijos susigrąžinti protėvių sostą.

Martino įkvėpimo šaltiniai buvo vadinamieji Rožių karai ir istorinių romanų serija „Prakeiktieji karaliai“, kurios autorius prancūzas Morisas Driuonas.[1][2] „Ledo ir ugnies giesmė“ buvo palankiai įvertinta kritikų dėl įvairiapusiško moterų ir religijų vaizdavimo ir pagirta dėl pirmenybės teikimo realizmui, o ne magijai. Skaitytojas susiduria su skirtingu, subjektyviu ir kartais neaiškiu požiūriu į istoriją, taip pat skaitytojas negali būti užtikrintas, jog mėgstamiausias veikėjas nugalės ar net išgyvens. Knygoje netrūksta smurto, seksualumo ir moralinių dviprasmybių.

2019 m. balandžio mėn. duomenimis, pasauliniu mastu knygos parduotos 90 mln. tiražu.[3] 2017 m. sausio mėn. duom., knygų serija išversta į daugiau kaip 47 kalbas.[4][5] Ketvirtasis ir penktasis tomai išleidimo laikotarpiu tapo „The New York Times“ bestseleriais.[6] Be šios knygų serijos, taip pat išleista keletas priešistorę atpasakojančių apysakų, TV serialas, komiksų adaptacija, keletas kortų, stalo ir kompiuterinių žaidimų.

Siužeto apžvalga

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sagos „Ledo ir ugnies giesmė“ veiksmas vyksta fiktyviame pasaulyje, kur metų laikai trunka daugelį metų. Prieš šimtmečius iki pirmajame romane pasakojamų įvykių Septynias karalystes Vesteroso kontinente suvienijo Targeirinų dinastija. Knygos „Sostų žaidimas“ veiksmas prasideda prabėgus 15 metų po to, kai feodalai, vedami Roberto Barateono nužudė paskutinįjį valdovą iš Targeirinų dinastijos ir Robertas tapo karaliumi.

Pagrindinė istorija pasakoja kaip kelios šeimos grumiasi dėl Vesteroso Geležinio sosto, kuris liko laisvas knygoje „Sostų žaidimas“ mirus karaliui Robertui. Roberto sūnūs Džofris iš karto paveldi tėvo sostą su jo motinos šeimos, Lanisterių dinastijos, pagalba. Lordui Edardui Starkui, karaliaus Roberto „dešiniajai rankai“ (vyriausiasis patarėjas), išnarpliojus paslaptį, jog Džofris ir jo brolis bei sesuo yra Sersi Lanister ir jos brolio dvynio Džeimio kraujomaišos vaisiai, jam įvykdoma mirties bausmė už sosto išdavystę, tuo tarpu Roberto broliai Stanis ir Renlis pareiškia atskiras pretenzijas į sostą. Keletas Vesteroso kraštų pasiskelbia nepriklausomais: Edardo Starko vyriausiasis sūnus Robas paskelbiamas karaliumi Šiaurėje, tuo tarpu Beilonas Greidžojus atkuria nepriklausomą karalystę savo krašte – Geležinėse salose. Vadinamasis Penkių karalių karas detaliai aprašomas antrojoje knygoje „Karalių kova“.

Antrosios istorijos veiksmas vyksta šiaurinėse Vesteroso ribose, kur stovinti aštuonių tūkstančių metų senumo ledo siena gina Vesterosą nuo antžmogiškųjų padarų, žinomų kaip Kiti. Sienos sergėtojai, Nakties sargybos prisiekusiųjų brolija saugo Vesteroso karalystę (septynių karalysčių žemes) nuo už sienos gyvenančių vaildlingų (vadinamųjų laisvųjų žmonių) ir baisesnių jėgų. Nakties sargybos istorija daugiausia atpasakojama Džono Snou, Edardo Starko nesantuokinio sūnaus, įstojusio į sargybą ir greitai kylančio rangais, akimis.[7]

Trečioji istorija vyksta rytiniame Eso kontinente ir telkiasi aplink Daneiris Targeirin. Daneiris iš mergaitės, parduotos jo brolio santuokai su chalu Drogo mainais už kariuomenę, tampa didžia ir protinga valdove. Jos iškilimui talkina trys drakonai, išsiritę iš kiaušinių, padovanotų jai vestuvių metu; pradžioje jie atlieka tik simbolinę reikšmę, bet vėliau panaudojami kaip ginklai.

Angliški leidimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ketinama išleisti:

  • The Winds of Winter
  • A Dream of Spring

Lietuviški leidimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Milne, Ben (2014-04-04). Game of Thrones: The cult French novel that inspired George RR Martin“. BBC. Suarchyvuota iš originalo 2016-07-21. Nuoroda tikrinta 2014-04-06.
  2. Kamin, Debra (2014-05-20). „The Jewish legacy behind Game of Thrones. The Times of Israel. Suarchyvuota iš originalo 2015-06-26. Nuoroda tikrinta 2015-05-31.
  3. „How Game of Thrones achieved world domination... long before the TV show even aired“. The Independent. 2019-04-15. Suarchyvuota iš originalo 2019-04-24. Nuoroda tikrinta 2019-04-28.
  4. „'George RR Martin revolutionised how people think about fantasy' | Books | The Guardian“. theguardian.com. Suarchyvuota iš originalo 2017-12-17. Nuoroda tikrinta 2015-10-02.
  5. grrm (2017-01-16). „Another Precinct Heard From“. Not A Blog. Suarchyvuotas originalas 2017-01-22. Nuoroda tikrinta 2017-02-18.
  6. Smith, Dinitia (gruodžio 12, 2005). „A Fantasy Realm Too Vile For Hobbits“. The New York Times. Suarchyvuota iš originalo 2012-04-23. Nuoroda tikrinta 2012-01-21.
  7. Kain, Erik (2012-04-30). „'Game of Thrones' Sails into Darker Waters With 'Ghost of Harrenhal'“. Forbes. Suarchyvuota iš originalo 2013-06-05. Nuoroda tikrinta 2012-05-02.