Kardų audra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kardų audra
AStormOfSwords.jpg
Autorius(ė) George R. R. Martin
Žanras Maginė fantastika
Originalus leidimas
Pavadinimas A Storm of Swords
Šalis JAV
Kalba anglų
Leidykla Bantam Spectra (JAV)
Voyager Books (JK)
Išleista 2000 m. (Voyager Books/JK)
2000 m. (Bantam Spectra/JAV)
Lietuviškas leidimas
Vertėjas(a) Jovita Liutkutė
Leidykla Alma littera
Išleista 2014
Puslapių 987 (LT)
ISBN 0-553-10663-5 (JAV)
ISBN 0-00-224586-8 (JK)
ISBN 978-609-01-1329-5 (LT)

„Kardų audra“ (angl. A Storm of Swords) – trečioji knyga iš planuojamų septynių tomų maginės fantastikos romanų sagos „Ledo ir ugnies giesmė“, kurios autorius Džordžas R. R. Martinas. Knyga pirmą kartą išleista 2000 m. rugpjūčio 8 d. Jungtinėje Karalystėje, o Jungtinėse Valstijose pasirodė tų pačių metų lapkritį. Prieš šią knygą pirmiau buvo išleista novelė pavadinimu „Path of the Dragon“ (liet. Drakono kelias), kurios turinį sudaro keletas iš romano išrinktų skyrių apie Deineris Targarien.

Išleidimo laikotarpiu tai buvo ilgiausia knygų serijos dalis. Dėl šios priežasties kai kuriose valstybėse knyga buvo padalinta į dvi dalis.

„Kardų audra“ pelnė 2001 m. „Locus“ premiją[1] ir 2002 m. „Geffen“ premiją už geriausią romaną, taip pat buvo nominuota 2001 m. „Nebula“ premijai bei „Hugo“ premijai, tačiau nusileido Dž. K. Rouling romanui „Haris Poteris ir Ugnies taurė“.[1][2]

Pagal pirmąją knygos dalį pastatytas televizijos tinklo HBO serialo „Sostų žaidimas“ trečiasis sezonas, pagal antrąją – ketvirtasis. Taip pat keletas knygos ištraukų panaudotos ir serialo penktajame sezone.

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Knygos „Kardų audra“ istorija prasideda netrukus po įvykių ankstesnėje knygoje „Karalių kova“. Vesteroso Septynios karalystės vis dar skendi Penkių karalių karo baigties nežinomybėje. Robas Starkas, Beilonas Greidžojus, Džofris Barateonas ir Stanis Barateonas tebesivaržo dėl Geležinio sosto. Tuo tarpu didžiulė Tyržmogių kariauna, vedama Menso Plėšiko, save apsiskelbusio „Karaliumi anapus Sienos“, artinasi prie Sienos, saugomos apimtimi sumenkusios Nakties sargybos brolijos. Galiausiai Deineris Targarien artinasi link Pentoso.

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Septynios karalystės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Riverane Ketlina Stark pasisiūlo išlaisvinti į nelaisvę paimtą Džeimį Lanisterį mainais už jos dukteris Sansą ir Ariją, kurios (kaip mano Ketlina) Lanisterių laikomos įkaitėmis Karaliaus Uoste. Ketlina tokį sandorį sudaro be savo sūnaus Robo, karaliaus Šiaurėje, sutikimo. Džeimį į pietus lydėti Ketlina patiki Brienei iš Tarto. Robas veda Džeinę Vesterling, taip sulaužydamas priesaiką vesti Volderio Frėjaus dukterį. Už šį ir dar keletą paskesnių sprendimų Robas sumoka palaikymo iš keleto didžių giminių kaina. Besitęsiant mūšiams Robo pajėgos menksta. Negano to, jo gimtinės valdos ir Vinterfelas pereina į Greidžojų giminės rankas. Bandydamas atsikovoti prarastas teritorijas, Robas griebiasi šiaudo – santuokinės sąjungos, sutuokiant jo motinos brolį, Riverano lordą Edmurą, ir Frėjaus dukterį Rosliną. Vedybų ceremonijos metu Dvyniuose Robas, jo žmona ir motina nužudomi, o jo dėdė po santuokos įtvirtinimo paimamas į nelaisvę. Kiek vėliau paaiškėja, kad tokią įvykių kryptį nulėmė Taivino Lanisterio, Ruzo Boltono ir Volderio Frėjaus sąmokslas.

Po Blekvoterio mūšio Davosas atsiduria Drakono Uoloje, kur laikomas įkalintas už išdavystę. Dėl pralaimėjimo, kurį patyrė Stanio laivynas, jis kaltina dvasininkę Melisandrą. Tačiau pačiai Melisandrai patarus Staniui, šis jį paleidžia ir pasiūlo tapti jo dešiniąja ranka.

Karaliaus Uoste Tairelių giminė sutinkama kaip išvaduotojai. Karalius Džofris atšaukia savo vestuves su Sansa Stark ir vietoje to pareiškia vesiąs Mardžerę Tairel. Pradedama ruoštis sutuoktuvių puotai. Judviejų vestuvės įvyksta kaip planuota. Tačiau per vestuvių iškilmes karalius Džofris nunuodijamas, o nužudymu apkaltinamas jo dėdė Tirionas. Pasinaudojęs įvykių šurmuliu Petiras „Mažapirštis“ Beilišas laivu išgabena Sansą į Lizdą. Pasiekę Karaliaus Uostą, Džeimis ir Brienė sužino, kad Džofrio jaunesnysis brolis Tomenas paveldės sostą, o Tirionas bus teisiamas už Džofrio nužudimą. Tirioną aplanko princas Oberinas Martelis iš Dorno ir pasisiūlo atstovauti jo gynybai dvikova prieš Sersėjos kovotoją Gregorą Klegeiną. Oberinas apmaudžiai pralaimi ir žūva kovoje. Tirionas dar kartą pasmerkiamas mirčiai, bet jį išlaisvina Džeimis ir Veiris. Pabėgimo metu Tirionas nužudo Taiviną jam besėdint išvietėje. Džeimis išlaisvina Tairelių prašymu įkalintą Brienę ir įteikdamas jai kalaviją paragina tęsti Ketlinai duotą pažadą surasti jos dukteris, o paskiau pats išvyksta įskaudintas Sersėjos paleistuvystės. Lizde „Mažapirštis“ veda Laizą. Netrukus atskleidžiama, kad tai „Mažapirštis“ įtikino Laizą nunuodyti Džoną Ariną, jos velionį vyrą, tokiu būdu užkertant kelią Staniui Barateonui paimti jos sūnų savo globon. Vėliau Petiras nustumia Laizą Lizdo rūmų grindinyje esančioj prarajon.

Siena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nakties sargybos broliją užpuola nemirėliai ir padarai, žinomi kaip Kiti. Patiriami dideli nuostoliai. Samvelui Tarliui pavyksta vieną jų užmušti iš obsidiano (žinomo kaip drakono stiklas) nulieta geležte. Keletas brolijos narių surengia maištą ir nužudo vyriausiąjį vadą lordą Mormontą, bet Semui pavyksta pasprukti su viena iš Kreisterio dukterų Gili.

Iš Manso Džonas sužino, jog link Sienos vaidlingus veja grėsmingai artėjantys Kiti. Džonui pavyksta įtikinti Mansą savo dezertyravimu, tad šis Džonui paliepia prisijungti prie vaildlingų žygio anapus Sienos. Perkopus Sieną Džonui pavyksta pasprukti. Jis grįžta į Juodąją pilį, kur imasi vadovauti pilies gynybai nuo vaildlingų antpuolio. Mūšio paliaubų metu įsiveržia Stanis. Mansas įkaliniamas. Džonui pasiūloma tapti Vinterfelo lordu, bet šis atsisako, o netrukus balsavimu paskelbiamas naujuoju Nakties sargybos vadu.

Rytai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plaukdama laivu į Pentosą, Deineris Targarien sužino, kad Vergų įlankoje galima įsigyti didžiulę vergų kariauną. Tai padariusi, ji įsako savo kariams sukilti prieš jų buvusius šeimininkus ir užgrobia miestą. Padedama jos bebręstančių drakonų Deineris išlaisvina visus Astaporo vergus. Vėliau jos orda užkariauja vergų miestus Junkajų ir Miriną.

Apdovanojimai ir nominacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Hugo premija – geriausias romanas (nominacija) – (2001)
  • Locus premija – geriausias romanas (fantastika) (laimėjo) – (2001)
  • Nebula premija – geriausias romanas (nominacija) – (2001)
  • Geffen premija – geriausia fantastikos knyga (laimėjo) – (2002)
  • Ignotus premija – geriausias užsienio romanas (laimėjo) – (2006)

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „2001 Award Winners & Nominees“. Worlds Without End. Nuoroda tikrinta 2009-07-25. 
  2. „2001 Hugo Awards“. The Hugo Awards. 2001-09-03. Nuoroda tikrinta 2011-10-13. 
Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.