Pereiti prie turinio

1955 m. Tiesos taurė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tiesos taurė
SezonasLietuvos futbolas 1955 m.
Laikotarpis1955 m. gegužės 13 – birželio 19 d.
ČempionaiKauno KPI
1954 m.
1956 m.

1955 m. Tiesos taurė – 9-asis Tiesos taurės turnyras. Taurę laimėjo Kauno politechnikos instituto komanda.[1]

Varžybos vyko 3 etapais:

  • I etapas vyko rajonuose, jame dalyvavo keli šimtai įmonių, kolūkių, MTS, tarybinių ūkių, įstaigų ir mokyklų komandų. Etapas sužaistas iki gegužės 13 d.
  • II etapas vyko Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus zonose (rajoninių varžybų laimėtojai) ir miestuose (įmonių, įstaigų, mokyklų komandos) nuo gegužės vidurio. Jame dalyvavo stipriausios rajonų komandos.
  • III etape aukščiausiosios lygos komandos žaidė su II etapo laimėtojais – iš viso 21 komanda. Rungtynės žaistos nuo birželio 5 d. iki birželio 19 d.[2]

Turnyre žaidė 335 komandos,[3] tarp jų per 100 kolūkių[4] – tai turnyro rekodas. Pirmieji pranešimai apie rungtynes pasirodė gegužės 13 d.,[5] nors varžybos prasidėjo dar ankstyvą pavasarį. Taurė „Už masiškumą“ atiteko Akmenės rajonui, delegavusiam daugiausiai komandų (18).

Varžybos turėjo vykti visuose Lietuvos TSR rajonuose, tačiau turnyrai surengti tik 50 iš 83 rajonų.


AKMENĖS RAJONAS: čia kovojo 18 komandų – 8 kolūkių (tarp jų Kivylių Stalino kolūkis, Palnosų „Raudonosios vėliavos“ kolūkis, Stalino keliu kolūkis, Papilės Daukanto kolūkis ir kitų žemės ūkio artelių kolektyvai), 2 įmonių, 6 mokyklų, Medemrodės tarybinis ūkis ir Papilės MTS.

1955
Finalas
Akmenės cemento fabrikas (pergalė) Žemės ūkio mechanizavimo mokykla

JONIŠKIO RAJONAS – čia varžėsi keliolika komandų, tarp jų – Skribakių „Gegužės 1-osios“ kolūkis, Kriukų Čapajevo kolūkis, Kirnaičių Ždanovo kolūkis ir kitų kolūkių sportininkai. Nugalėjo Joniškio „Žalgirio“ komanda.


KYBARTŲ RAJONAS – čia nugalėjo Kybartų SRK.


RADVILIŠKIO RAJONAS – turnyras neįvyko.


TAURAGĖS RAJONAS – dalyvavo 6 komandos, tarp jų 2 kolūkinės.


Iš viso varžėsi 143 kolektyvai, žaidė komandos iš 50 rajonų.


KAUNO MIESTAS – čia kovas pradėjo 27 kolektyvai, tarp jų Kauno „Silva“, Kauno Požėlos fabrikas, Kauno „Drobė“ ir kitos fabrikų ir gamyklų komandos, Kauno KKI jaunių, Kauno KPI jaunių institutinės komandos.

1955
1-asis etapas
Kauno JJPF (pergalė) Kauno „Raudonasis spalis“
1955
Pusfinalis
Kauno „Silva“ (pergalė) Kauno KPI jauniai
1955
Pusfinalis
Kauno KKI (pergalė) Karmėlavos komanda
1955
Finalas
Kauno „Silva“ 2 – 0 Kauno KKI

KAUNO ZONA – čia nugalėjo Kapsuko komanda.[6][7]

1955
? etapas
Kazlų Rūdos „Žalgiris“ 2 – 9 Jonavos „Baldų fabrikas“
1955
Pusfinalis
Jonavos „Baldų fabrikas“ 2 – 3 Kapsuko „Žalgiris“
1955
Pusfinalis
Kybartų SRK 4 – 1 Alytaus RKS
1955
Finalas
Kapsuko „Žalgiris“ 2 – 1 Kybartų SRK

KLAIPĖDOS MIESTAS

1955
Finalas
Klaipėdos JPU 4 – 1 Klaipėdos jūreivystės mokykla

KLAIPĖDOS ZONA – čia žaidė 14 komandų – rajonų nugalėtojų.

1955
Finalas
Tauragės „Žalgiris“ 0 – 3 Plungės „Linų audiniai“ Tauragė

PANEVĖŽIO MIESTAS – kovojo 38 ekipos, pusfinalyje pralaimėjo Panevėžio vidurinė mokykla.

1955
Finalas
Panevėžio mėsos kombinato jauniai (pergalė) Panevėžio „Raudonojo spalio“ artelė

PANEVĖŽIO ZONA – čia nugalėjo Kėdainių komanda.[8]

1955
Ketvirtfinalis
Kėdainių „Zenitas“ 6 – 0 Troškūnų „Žalgiris“
1955
Pusfinalis
Kėdainių „Zenitas“ 6 – 0 Joniškėlio „Žalgiris“
1955
Finalas
Kėdainių „Zenitas“ 6 – 2 Biržų „Siūlas“

ŠIAULIŲ MIESTAS – nugalėjo Šiaulių „Strėlės“ komanda.


ŠIAULIŲ ZONA – rajonų etape šioje zonoje varžėsi 65 komandos, zonų etape – 9.

1955-05-29
Finalas
Užvenčio „Kolūkietis“ 3 – 2 Žeimelio „Komunaro“ kolūkis Žalgirio stadionas (Šiauliai)

VILNIAUS MIESTAS – dalyvavo 16 kolektyvų, tarp jų Vilniaus Eidukevičiaus odos-avalynės kombinatas, Vilniaus ESG ir kt.

1955
Aštuntfinalis
Vilniaus „Žalgiris“ 2 – 1 Vilniaus „Raudonosios žvaigždės“ pakinktų-galanterijos kombinatas
1955
Ketvirtfinalis
Vilniaus „Žalgiris“ 2 – 0 Vilniaus „Lokomotyvas“
1955
Pusfinalis
Vilniaus „Dinamo“ 3 – 3 ir 4 – 1 Vilniaus DAG
1955
Pusfinalis
Vilniaus „Žalgiris“ 5 – 0 Vilniaus autoremonto dirbtuvės-11
1955
Finalas
Vilniaus „Dinamo“ 4 – 2 Vilniaus „Žalgiris“

VILNIAUS ZONA – nugalėjo Ukmergės komanda.[9]

1955
Pusfinalis
Zarasų komanda 0 – 1 Utenos „Spartakas“
1955
Finalas
Ukmergės „Pramkombinatas“ 6 – 3 Utenos „Spartakas“ Ukmergė

Respublikinis etapas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš viso pagrindiniame turnyre dalyvavo 21 komanda.

Šešioliktfinalis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1955
Ukmergės „Pramkombinatas“ 0 – 3 Vilniaus „Elfa“
1955
Kėdainių „Zenitas“ 3 – 4 Panevėžio MSK
1955
Plungės „Linų audiniai“ 1 – 1 ir 5 – 0 Klaipėdos „Trinyčiai“
1955
Užvenčio „Kolūkietis“ 3 – 5 Šiaulių „Gubernija“
1955
Kapsuko „Žalgiris“ 1 – 3 Kauno JJPF
1955
Vilniaus „Elfa“ 1 – 1 ir 1 – 4 Panevėžio MSK
1955
Šiaulių „Elnias“ 10 – 1 Kauno „Silva“
1955
Vilniaus „Dinamo“ 4 – 3 Kauno „Lima“
1955
Kauno KPI + : – Šiaulių „Strėlė“
1955
Plungės „Linų audiniai“ 3 – 1 Šiaulių „Gubernija“
1955
Kauno JJPF 2 – 1 Kauno „Raudonasis spalis“
1955
Kauno „Inkaras“ 11 – 0 Panevėžio MSK jauniai
1955
Vilniaus „Spartakas-2“ 5 – 0 Klaipėdos JPU
1955
Panevėžio MSK 3 – 1 (prat.) Šiaulių „Elnias“
1955
Vilniaus „Dinamo“ 0 – 5 Kauno KPI
1955
Plungės „Linų audiniai“ 2 – 1 Kauno JJPF
1955
Kauno „Inkaras“ 4 – 1 Vilniaus „Spartakas-2“
1955
Panevėžio MSK 1 – 3 (prat.) Kauno KPI
1955
Plungės „Linų audiniai“ 3 – 1 Kauno „Inkaras“
1955 m. birželio 19 d.
17:00
Kauno KPI 2 – 0 Plungės „Linų audiniai“ Vilniaus Jaunimo stadionas
Žiūrovų: 6000
Teisėjas: Juozas Litvinas (Vilnius)
  • padėjėjai: I. Freidinas ir M. Barysas (abu – Vilnius)
Stasys Žalimas įvartis į savo vartus 9-as minutę (į s.) 9'
Aldis Jurevičius Scored after 86 minutes 86'
Ataskaitos:[10][11][12][13]
Kauno KPI
Plungės „Linų audiniai”
GK Petras Lapė
Gediminas Kačiauskas
Laimutis Vaicekauskas
Henrikas Pavliukovičius
Jonas Pranevičius
Jonas Girnius (Juozas Girnius?)
FW Aldis Jurevičius
Henrikas Janušauskas
Petras Šaltys (c)
Petras Švirinas
Ilja Janovskis
Treneris:
Justinas Labutis
GK Antanas Jadziauskas
D. Raškevičius
Stasys Žalimas
Jeronimas Mockus
Antanas Česnauskas
L. Norkus
Vladas Butkus
V. Mickevičius
Vladas Česnauskas
Stasys Šleinius (c)
Jonas Dirvonskas
Treneris:
Antanas Jadziauskas

Kauno KPI kaip Lietuvos taurės laimėtojas pateko į TSRS futbolo taurės turnyrą, kuriame žaidė prieš Vilniaus „Spartako“ meistrų komandą ir pralaimėjo.[14][15]

1955-06-22
19:00
1/128 finalo
Kauno KPI 0 — 3 Vilniaus „Spartakas“ Kauno KKI stadionas
Žiūrovų: 6000
Teisėjas: Sigizmundas Lysakovskis (Minskas)
Kwadra.ru Scored Scored Martynas Daukša
Scored Romualdas Liutkevičius
  1. Lithuanian Final Tables 1922-2013 (Almis.sritis.lt)
  2. Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 3 (1953–1956 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 2000. // psl. 37
  3. Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 82.
  4. Laikraštis „Tiesa“. // 1955-06-05
  5. Laikraštis „Tiesa“. // 1955-05-13
  6. Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // psl. 97
  7. Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // psl. 100
  8. Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // psl. 26
  9. Gediminas Kalinauskas. „Ąžuolo šaknys“ (istorinė apybraiža). – Utena, leidykla „Indra“, 2007. ISBN 978-9955-676-55-3. // psl. 47
  10. Laikraštis „Tiesa“. // 1955-06-21
  11. Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 375.
  12. Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 266–267.
  13. Lithuanian Cup Finals (Almis.sritis.lt)
  14. Gediminas Kalinauskas. Vilniaus „Žalgiris“. // Vilnius, „Diemedis“, 2000. ISBN 9986230829. // psl. 178.
  15. Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // psl. 119