1970 m. Tiesos taurė – 24-asis Tiesos taurės turnyras. Taurę laimėjo Kėdainių „Nevėžis“.[1]
Pirmenybės vyko 3 etapais:
- I etapas vyko rajonuose, komandos kovojo iš kolūkių, tarybinių ūkių, įmonių ir įstaigų.
- II etapas vyko 8 zonose ir 5 miestuose, iš kurių į kitą etapą pateko nugalėtojai, taip pat Kauno ir Vilniaus miestų finalininkai.
- III etapas vyko visos šalies mastu nuo liepos 19 d. [2] iki rugpjūčio 23 d., jame varžėsi 32 komandos. Šiame etape leista dalyvauti 17 aukščiausiosios lygos komandų, 8 zoninių turnyrų nugalėtojams ir 7 pajėgiausioms komandoms iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio.
Pagrindiniame etape žaidė 32 komandos.
AKMENĖS RAJONAS – nugalėjo „Cementas“, taip pat žaidė Agluonų tarybinis ūkis, Papilės „Venta“, Akmenės „Silikatas“, Akmenės vaikų ir jaunimo sporto mokykla.
ALYTAUS RAJONAS – nugalėjo Simno „Dzūkija“.
KAPSUKO RAJONAS – nugalėjo „Šilas“.[3]
KĖDAINIŲ RAJONAS – nugalėjo Kėdainių „Chemikas“.
KRETINGOS RAJONAS – nugalėjo Kurmaičių tarybinis ūkis.
UKMERGĖS RAJONAS – nugalėjo Ukmergės „Baldininkas“.
VILKAVIŠKIO RAJONAS – nugalėjo Vilkaviškio „Metalas“.
ALYTAUS ZONA – nugalėjo Simno „Dzūkija“.
KAUNO MIESTAS – turnyre žaidė tik 4 komandos, o dėl Kauno sporto funkcionierių aplaidumo neįtrauktos I lygos komandos.
KLAIPĖDOS MIESTAS – nugalėjo Klaipėdos „Baltija“.
KRETINGOS ZONA – nugalėjo Kurmaičių tarybinis ūkis.
PANEVĖŽIO MIESTAS – nugalėjo Panevėžio „Autokompresorius“.
PANEVĖŽIO ZONA – nugalėjo „Chemikas“.[4]
ŠIAULIŲ MIESTAS – nugalėjo Šiaulių „Elnias“.
VILNIAUS MIESTAS – nugalėjo Naujosios Vilnios „Žalgiris“.
Pagrindiniuose etapuose kovojo 32 komandos.[5]
Dvikova vyko dviejose aikštėse – Kretingoje ir Kėdainiuose.
Lietuvos taurės laimėtojas „Nevėžis“ pasiekė pusfinalį, kur svečiuose pralaimėjo Lvovo srities Mykolajivo „Cementnik“ klubui 0-1 (prat.).[14] Iki tol jis nugalėjo Dzeržinsko „Uran“ 2-0 (šešioliktfinalis namuose), Rygos „Jūrnieks“ (Latvijos taurės laimėtojas) 3-1 (aštuntfinalis namuose) ir Simferopolio „Avangard“ 2-0 (ketvirtfinalis namuose).[15][16]
- ↑ Lithuanian Final Tables 1922-2013 (Almis.sritis.lt)
- ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 7 (1969–1972 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 2002. // psl. 64
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // psl. 165
- ↑ Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // psl. 71
- ↑ Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // psl. 193
- ↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1970-08-18
- ↑ Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 622.
- ↑ 8,0 8,1 Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // psl. 190–191
- ↑ 9,0 9,1 Lithuanian Cup Finals (Almis.sritis.lt)
- ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 271.
- ↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1970-08-25
- ↑ Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 622.
- ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 271.
- ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 144.
- ↑ Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // psl. 70
- ↑ 1970 год. (Regional-football.ru)