1961 m. Tiesos taurė – 15-asis Tiesos taurės turnyras. Taurę laimėjo Naujosios Akmenės „Cementininkas“.[1]
Komandos į turnyrą pakviestos birželio 11 d.[2] Turnyras vyko 3 etapais:
- I etapas: gegužės mėnesį prasidėjo varžybos 8 rajonuose, taip pat stambesniuose kūno kultūros kolektyvuose, rungtynės žaistos 2 kėliniais po 35 minutes. Rungtynių nugalėtojai pateko į I ir III etapą;
- II etapas vyko 5 miestų ir 5 zonų grupėse, iš jų po 2 pajėgiausias komandas pateko į III etapą. Miestų turnyrai baigėsi liepos mėnesį;
- III etapas vyko nuo liepos pabaigos, jame turėjo kovoti 44 komandos, bet vėliau liko tik 38, tarp kurių ir 22 aukščiausiosios lygos komandos. Varžybos vyko nuo liepos 27 d.[3] iki rugpjūčio 27 d.[4]
Iš viso žaidė per 300 komandų. Turnyras rengtas su šūkiu „Už masiškumą“ – siekiant įtraukti kuo daugiau komandų, buvo numatytos lengvatos: po 2 komandas sekančiuose etapuose leista atstovauti rajonams, kur žaidė bent 12 komandų (ir po 3, kur žaidė daugiau nei 16 komandų), ir miestams, kur varžėsi bent 40 komandų.[5]
AKMENĖS RAJONAS – žaidė 11 komandų, tarp jų 2 iš Lietuvos B grupės pirmenybių ir 3 kolūkių ekipos. Nugalėjo Akmenės „Pažanga“.
KAPSUKO RAJONAS – dalyvavo 16 [6] (ar 18 [7]) komandų. Nugalėjo „Kupolas“.
RADVILIŠKIO RAJONAS – kovojo 11 komandų, nugalėjo Radviliškio „Lokomotyvas“, laimėjęs 4 rungtynes bendru įvarčių skirtumu 16-3.
TAURAGĖS RAJONAS – žaidė 8 komandos, nugalėjo Tauragės „Statybininkas“.
UKMERGĖS RAJONAS – žaidė 13 komandų, nugalėjo Ukmergės baldų kombinatas.
UTENOS RAJONAS – žaidė 4 komandos, nugalėjo Utenos „Nemunas“.
VARĖNOS RAJONAS – kovojo 4 komandos, laimėjo Varėnos „Pramkombinatas“.
VILKAVIŠKIO RAJONAS – kovojo 30 komandų, dauguma – kolūkio jaunimo ekipos. I etape žaidė 16 komandų, II etape – 14. Finale žaidė Pilviškių plytų fabriko ir Vilkaviškio vidurinės mokyklos ekipos. Dėl gausaus komandų skaičiaus rajone, nugalėtojai pateko į respublikos etapą, o finalininkai – į zonų etapą.
KAUNO MIESTAS – varžėsi 58 komandos. I etape žaidė 36 komandos. Jų nugalėtojai birželio 24 d. pradėjo II etapą kartu su miesto pirmenybėse žaidžiančiomis 16 komandų. Žemutinėje pakopoje turnyrą pradėjo ir praėjusių metų „Tiesos“ taurės laimėtojai – Kauno „Panemunės“ komanda, kuri sėkmingai sužaidė pirmuosius susitikimus ir pateko į II miesto varžybų etapą. Dėl gausaus miesto komandų skaičiaus, abi finalininkės pateko į respublikinį etapą.
KAUNO ZONA – kovojo 23 komandos.
KLAIPĖDOS MIESTAS – paraiškas pateiko 22 komandos, o žaidė 21 komanda, dalis jų – turnyro debiutantai. Varžybos prasidėjo birželio viduryje. Finale žaidė „Mėsos kombinato“ ir „Dinamo“ komandos.
KLAIPĖDOS ZONA – žaidė 13 komandų.
PANEVĖŽIO MIESTAS – kovojo 20 komandų, tarp jų 12 – Panevėžio miesto pirmenybių komandos.
PANEVĖŽIO ZONA – žaidė 6 komandos.
ŠIAULIŲ MIESTAS – planuota, kad dalyvaus 28 komandos, o žaidė 25 komandos. „Elnio“ kombinate surengtos savos varžybos, kur rungėsi 8 cechų komandos. Baigiamajame miesto etape žaidė 10 komandų.
ŠIAULIŲ ZONA – nugalėjo Radviliškio komanda.
VILNIAUS MIESTAS – kovas pradėjo 72 komandos. Skaičiavimo mašinų ir „Žalgirio“ gamyklose surengtos tarpcechinės varžybos. I etape žaidė ~50 komandų, 16 komandų žaidė „Žalgirio“ draugijos turnyre, 11 komandų – „Spartako“ draugijos, o „Lokomotyvo“ draugija turnyro nesurengė. „Aušros“ klubo varžybose dalyvavo 10 komandų, po 8 komandas – „Elfos“ ir skaičiavimo mašinų gamyklose, turnyrai surengti Eidukevičiaus kombinate, Elektros suvirinimo įrengimų gamykloje ir kitose įmonėse.
VILNIAUS ZONA – kovojo 4 komandos, nugalėjo Ukmergės ekipa.[8]
Turnyre žaidė miestų ir zonų nugalėtojai, taip pat aukščiausių lygų komandos.[9]
Į kitą etapą be varžovų pateko „Inkaras“, EAG, „Laisvė“, VŪV, „Lokomotyvas“ ir „Baltija“.
Į aštuntfinalį be varžovų pateko „Inkaras“, EAG ir „Baltija“.
Finale susitiko Kėdainių ir Naujosios Akmenės komandos. Kėdainių klubas pirmą kartą pateko į finalą, o „Cementininkas“ surinko geriausius žaidėjus iš įvairių Lietuvos komandų. Aplink aikštę apspito ir medinėse tribūnose bandė susigrūsti tūkstančiai žmonių. Prie stadiono suvažiavo eilės traktorių, kombainų.[10]
Naujosios Akmenės „Cementininkas”
|
|
Lietuvos taurės laimėtojas „Cementininkas“ kovojo su Moldavijos taurės laimėtoju šešioliktfinalyje, kur namuose 0-2 nusileido Benderų „Moldavkabel“ komandai.[16]
- ↑ Lithuanian Final Tables 1922-2013 (Almis.sritis.lt)
- ↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1961-06-11
- ↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1961-07-28
- ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 5 (1961–1964 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 2001. // psl. 61
- ↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1961-06-11
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // psl. 128
- ↑ Laikraštis „Sportas“. // 1961 m. liepa
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Ąžuolo šaknys“ (istorinė apybraiža). – Utena, leidykla „Indra“, 2007. ISBN 978-9955-676-55-3. // psl. 64
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // psl. 127
- ↑ Lietuvos taurės finalai – istoriko akimis. 2018-09-18, Lff.lt (tikrinta 2024-04-26).
- ↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1961-09-29
- ↑ Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 459.
- ↑ Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // psl. 189
- ↑ Lithuanian Cup Finals (Almis.sritis.lt)
- ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 268.
- ↑ 1961 год (Regional-football.ru)
12' 
(į s.) 55' Erikas Samulis
