1795 m. Prancūzijos Konstitucija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
1795 m. Prancūzijos Konstitucija
Informacija
Valstybė Prancūzija
Priimta 1795 m. rugpjūčio 22 d.
Galiojo iki 1795 m. rugpjūčio 22 d. – 1799 m. gruodžio 13 d.
Turinys
Valdymo forma Respublika, atstovaujamoji demokratija
Įstatymų leidžiamoji valdžia Įstatymų leidybos korpusas
Vykdomoji valdžia Direktorija
Constitution de la République Française du 5 fructidor an 3 (22 août 1795). Déclaration des Droits et des Devoirs de l'Homme et du Citoyen.jpg

1795 m. Prancūzijos Konstitucija (kitaip – III respublikos metų) Prancūzijos konstitucija, priimta 1795 m. rugpjūčio 22 d. Nacionalinio Konvento, ratifikuota pirminių susirinkimų. Pakeitė 1793 m. konstituciją, galiojo iki 1799 gruodžio 13 d., kai priimta VIII respublikos metų konstitucija.

Priėmimo aplinkybės[taisyti | redaguoti kodą]

Jakobinai įvykdė svarbias reformas: stabilizavo kainas, padėjo neturtingiesiems, visiškai likvidavo feodalines liekanas, sudarė palankias sąlygas valstiečiams įsigyti žemės. Paskelbę visuotinę mobilizaciją, jie atrėmė vidaus ir išorės priešus. Tačiau nepaisant to jų socialinė atrama sparčiai siaurėjo: gavę žemės valstiečiai pasinėrė į ūkinius reikalus, nebesikišo į politiką, verslininkų netenkino įvairūs apribojimai dėl vykstančio karo, kainų politika. Daugelį gąsdino Revoliucinio tribunolo teroras. Taip pat prasidėjo jakobinų tarpusavio nesutarimai, suaktyvėjo prieštaravimai konvente. Taip konvente subrendo suokalbis prieš jakobinus, pasibaigęs 1794 liepos 27 d. (Termidoro 9-osios) perversmu. Po perversmo konvente įsivyravusių jėgų ir buvo parengta ši konstitucija.

Valstybinė santvarka[taisyti | redaguoti kodą]

Respublika, atstovaujamoji demokratija.

Įstatymų leidžiamoji valdžia[taisyti | redaguoti kodą]

Įstatymų leidybos korpusas iš dviejų rūmų – Penkių šimtų tarybos ir Seniūnų tarybos. Penkių šimtų tarybai pavesta įstatymų leidybos iniciatyvos teisė, Seniūnų taryba tvirtino arba atmetė Penkių šimtų tarybos siūlomus įstatymų projektus. Įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų tvarka: Abeji rūmai renkami dviejų pakopų rinkimais. Piliečiai (21 m. vyrai, įrašyti į piliečių registrą, mokantys tiesioginius mokesčius, išgyvenę 1 metus) dalyvaudavo kantonų rinkėjų suvažiavimuose, o juose išrinkti rinkikai departamentų rinkimuose rinko abejų rūmų deputatus. Į Penkių šimtų tarybą galėjo būti renkami 30 m. asmenys, pragyvenę šalyje 10 m., į Seniūnų tarybą atitinkamai 40 ir 15 metų, būtinai vedę arba našliai.

Vykdomoji valdžia[taisyti | redaguoti kodą]

Vykdomoji valdžia priklausė Direktorijai, sudarytai iš penkių direktorių, kurie buvo lygiateisiai, kiekvienas jų pirmininkavo po 3 mėnesius. Direktorijai pavesta skirti ministrus, kurie vadovavo valdymo žinyboms, bet kolegijos nesudarė. Įstatymų vykdomosios valdžios rinkimas: kasmet po vieną narį siūlo Penkių šimtų taryba ir renka Seniūnų taryba.

Žmogaus teisių įtvirtinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Konstitucija prasidėjo Žmogaus ir piliečio teisių ir pareigų deklaracija. Nuo ankstesnių ji skiriasi ne tik pareigų deklaravimu, bet ir mažesniu dėmesiu teisėms: nebekalbama apie žodžio, spaudos laisvę, teisę sukilti. Pareigų skyriuje įpareigojama laikytis įstatymų, ginti visuomenę, saugoti nuosavybę.

Skelbiamos ir bendro pobūdžio nuostatos, skelbiančios, kad visos pareigos išplaukia iš tokių principų: nedaryti kitiems to, ko nenori, kad būtų daroma tau, daryti gerą, kurį norėtumėte gauti ir patys; „Niekas negali būti geru piliečiu, nebūdamas geru sūnumi, geru tėvu, geru broliu, geru draugu, geru sutuoktiniu“ (Solidarumo principas), “Niekas negali būti doru žmogumi, nebūdamas nuoširdžiu ir dievobaimingu įstatymų saugotoju"