Gvadalupės sala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Gvadalupės salos pietryčių pakrantė
Gvadalupės sala ir joje esantys gamtos objektai bei gyvenvietės
Gvadalupės salos nuotrauka iš NASA palydovo
Gvadelupinis jūrų lokys (Arctocephalus townsendi)
Šiaurinis jūrų dramblys (Mirounga angustirostris)

Gvadalupės sala (isp. Isla Guadalupe) – vulkaninės kilmės sala, esanti šiaurės rytų Ramiajame vandenyne, 241 km į vakarus nuo Meksikos Kalifornijos pusiasalio.

Gvadalupės salos bendri duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Priklauso Meksikos Žemutinės Kalifornijos valstijos Ensenados savivaldybei. Pagal 2008 metų duomenis, 150 gyventojų, kurie daugiausia dirba žvejybos sektoriuje. Oficiali kalba – ispanų.

Gvadalupės salos geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Salos plotas 243,988 km². Jos forma pailga, iš šiaurės į pietus besitęsianti 35 km, didžiausias plotis 9,5 km. Aukščiausias vulkaninės kilmės kalnas salos šiaurės rytuose – Augustos kalnas (1298 m), kuris yra jaunesnis už antrą pagal aukštį, taip pat vulkaninės kilmės kalną esantį salos pietuose – El Pikačo (975 m). Palei salos pietvakarius, šiaurę ir vakarus yra grupė mažesnių salelių.

Gvadalupės salos geologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sala formavosi iš dviejų ugnikalnių, besiveržiant skystai lavai, ant vandenyno vidurio kalnagūbrio, kuris jau išnykęs. Salos uolienos daugiausia olivinas ir trachitas.

Gvadalupės salos klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo jūros lygio iki 800 m aukštyje vyrauja labai sausas, pusiau karštas klimatas su +18–22 °C temperatūros metiniu vidurkiu. Virš 800 m aukštyje klimatas labai sausas, šilčiausiame metų mėnesyje temperatūra daugiau kaip +22 °C.

Daugiausia kritulių iškrenta žiemos mėnesiais, vyraujant šiaurės vakarų vėjams ir ciklonams.

Salos pietuose, beveik jūros lygyje, lietaus pavidalu vidutiniškai iškrinta apie 133 mm kritulių, bet dar daugiau kritulių salos šiaurinėse aukštumose.

Gvadalupės salos augalija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Saloje nemažai endeminių augalų rūšių. Jos šiaurės viduryje, 800–1000 m aukštyje auga endeminių gvadalupinių kiparisų (Cupressus guadalupensis) miškas, kuriame išlikę apie 4000 senų medžių. Šiaurės vakaruose, 400–900 m aukštyje auga endeminių gvadalupinių palmių (Brahea edulis) giraitė. Salos šiaurinėje, šiaurės rytų dalyje, iki 1000 m aukščio auga endeminių, retų gvadalupinių spindulinių pušų (Pinus radiata var. binata) debesų miškas, kartu tarp jų augančiais Quercus tomentella ąžuolais. Saloje auga Coreopsis gigantea, Perityle emoryi, Cylindropuntia prolifera kaktusai ir kiti augalai. Žemiau, salos endeminių augalų sąrašas:

Gvadalupės salos gyvūnija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Saloje yra didžiausia besiveisiančių gvadalupinių jūrų lokių (Arctocephalus townsendi) ir šiaurinių jūrų dramblių (Mirounga angustirostris) kolonijos, palei salos krantus nuolat stebimi didieji baltieji rykliai (Carcharodon carcharias). Žemiau endeminės gyvūnų rūšys:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]