Žiovulys
 |
Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai. |
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Informacija Vikipedijoje turi būti patikrinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite straipsnio medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Žiovulys – nesąlyginis kvėpavimo refleksas, kuris priverčia plačiai išsižioti, giliai įkvėpti ir greitai iškvėpti. Kai žiovaujama, visame procese dalyvauja daug kūno dalių. Pirmiausiai, atsidaro burna ir nusileidžia smakras. Tai leidžia įkvėpti kiek galima daugiau oro. Kai įkvepiama, įkvėptas oras užpildo plaučius, deguonis kraujagyslėmis pasiekia smegenis, suintensyvėja širdies plakimas, iš plaučių pasišalina susikaupęs anglies dioksidas. Atsipalaiduoja pilvo preso raumenys ir diafragma nusileidžia žemyn. Po to dalis oro iškvepiama atgal.
Paplitusi nuomonė, kad žiovaujama pavargus, norint miego ar nuobodžiaujant, tačiau mokslininkai mano, kad tai yra kur kas daugiau nei vien tik tokia priežastis. Apie žiovulį ir jo funkcijas kol kas žinoma labai nedaug ir padaryta nedaug tyrimų šiuo klausimu, tačiau keletas teorijų yra. Labiausiai paplitusios 3 teorijos:
Teorijos
Fiziologinė teorija
Kai įkvepiamas didelis kiekis deguonies ir iškvepiama daug anglies dioksido. Ši teorija aiškina kodėl žiovaujama po kelis, grupėmis. Didelėje grupėje anglies dioksido kiekis yra padidėjęs, trūksta oro, todėl organizmui pritrūksta deguonies. Tačiau, jei žiovaujama dėl deguonies trūkumo, tai kodėl nežiovaujama sunkiai dirbant ar darant intensyvius pratimus? Šiai teorijai patikrinti specialistai darė eilę eksperimentų. Eksperimente dalyvaujantiems žmonėms patalpoje buvo padidintas deguonies kiekis, tačiau tai žiovulio nesustabdė. Anglies dioksido sumažinimas taip pat rezultatų nedavė – žiovaujančių nesumažėjo.
Evoliucijos teorija
Kai kurie tyrinėtojai mano, kad žiovulys yra paveldėta savybė iš mūsų ankstyvųjų protėvių, kurie žiovaudavo tyčia, taip stengdamiesi parodyti dantis ir įbauginti kitus.
Nuobodulio teorija
Labiausiai paplitusi nuomonė yra tai, kad žiovulys kyla iš nuobodulio, nuovargio ar esant mieguistumui. Nors žiovaujama pavargus, tačiau ši teorija nepaaiškina kodėl sportininkai žiovauja prieš prasidedant varžyboms.
Neseni tyrimai parodė, kad žiovulio paskirtis gali būti sustiprinti kraujo tekėjimą ir atvėsinti smegenis, nes manoma, kad tai pagerina smegenų veiklą[1]. Jei ši hipotezė teisinga, žiovulys indikuoja ne tik nuovargį, bet ir perėjimą į aktyvesnę, dėmesingesnę būseną.
Katės, šunys, netgi žuvys žiovauja. Manoma, kad žiovulys taip pat gali būti ir bendravimo forma. Nei viena teorija kol kas iki galo nėra patvirtinta.