Žiedasnapis kiras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Larus delawarensis
Žiedasnapis kiras (Larus delawarensis)
Žiedasnapis kiras (Larus delawarensis)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Sėjikiniai paukščiai
( Charadriiformes)
Šeima: Kiriniai
( Laridae)
Gentis: Kirai
( Larus)
Rūšis: Žiedasnapis kiras
( Larus delawarensis)
Binomas
Larus delawarensis
Ord, 1815

Žiedasnapis kiras (Larus delawarensis) – kirinių (Laridae) šeimos paukštis, vidutinio dydžio kiras. Rūšies lotyniško pavadinimo dalies delawarensis reikšmė siejama su Delavero upe,[2] tekančia šiaurės rytų JAV. Tai vienas įprastų paukščių Šiaurės Amerikoje, sutinkamas ežerų, upių, vandenynų pakrantėse, prie miestų.

Žiedasnapio kiro išvaizdos ypatybė – tamsus žiedas ant geltono snapo
Žiedasnapis kiras Kalifornijoje

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suaugęs paukštis yra iki 49 cm ilgio, jo sparnų mostas siekia 124 cm. Galva, kaklas ir papilvė yra balti; palyginti trumpas snapas yra geltonas su tamsiu žiedu; nugara ir sparnai yra sidabriškai pilki; kojos yra geltonos spalvos. Akys yra geltonos su raudonu apvadu. Kirui per trejus metus užauga visos plunksnos; jo išvaizda pasikeičia kiekvieną rudenį nusišeriant.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žiedasnapių kirų veisimosi buveinės įsikūrusios nuo pietų Kanados iki vidurio JAV, ežerų, upių ar vandenynų pakrantėse. Jie perėti renkasi į paukščių kolonijas, lizdus suka ant žemės, dažnai pasirenka salas. Linkę eilę sezonų sugrįžti perėti į tas pačias vietas. Žiedasnapių kirų pastebima JAV esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse, kur jų susirenka dideli būriai. Kai kuriose vietovėse jis pakeičia mažiau agresyvius paukščius, tokius kaip upinė žuvėdra.

Jie yra migruojantys paukščiai ir žiemoti dažniausiai skrenda į pietus iki Meksikos įlankos, Šiaurės Amerikos Atlanto ir Ramiojo vandenynų pakrančių, Didžiųjų ežerų. Šie kirai pastoviai nuklysta į Vakarų Europą, kur Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje ši rūšis nebėra klasifikuojama kaip retenybė, nes šiek tiek jų peržiemoja ir šiose šalyse.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grobį pasigauna skrisdami, plaukdami, vaikščiodami. Maistą gauna taip pat jį pasičiupdami iš kitų paukščių, dažnai lesa maitą. Yra visaėdžiai, į jų jų racioną patenka vabzdžiai, žuvys, grūdai, kiaušiniai, sliekai, graužikai. Prisitaikę maitintis išmestu ar neatsargiai padėtu žmonių maistu. Populiariuose paplūdimiuose laikomi kenkėjais, kur taikosi nugriebti maisto žmonių susitelkimo vietose.

Šių paukščių natūralūs priešai yra žiurkės, lapės, šunys, katės, meškėnai, kojotai, ereliai, vanagai, pelėdos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Larus delawarensis“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
  2. Jobling, James A (2010). The Helm Dictionary of Scientific Bird Names. London: Christopher Helm. pp. 132, 219. ISBN 978-1-4081-2501-4.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikirūšių projekte yra informacijos, susijusios su straipsniu