Želmuo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Želmenys

Želmuo – javo daigas (iki krūmijimosi pabaigos). Taip pat želmenimis vadinama jauna, ką tik sužėlusi žolė.

Želmenų gydomosios savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augalų želmenys yra natūralių vitaminų šaltinis. Tai lengvas ir švarus maistas, padedantis sureguliuoti įvairius sveikatos sutrikimus.

Želmenų sultys valo organizmą nuo teršalų, pagerina medžiagų apykaitą bei kraujotaką, stiprina imuninę sistemą, padidina hemoglobino kiekį, valo inkstus, aprūpina organizmą reikalingomis mineralinėmis medžiagomis, vitaminais, baltymais ir fermentais.

Kviečių želmenyse ir šviežiose želmenų sultyse gausu chlorofilo, baltymų, vitaminų A, B, B12, C, E, K, aminorūgščių, mineralų ir daugiau nei 90 žmogui reikalingų mikroelementų. Želmenų sultyse gausu folinės rūgšties, kalcio, kalio, geležies, magnio, fosforo, natrio, cinko.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]