Žeimelio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 56°16′24″š. pl. 23°59′57″r. ilg. / 56.2733259°š. pl. 23.9991312°r. ilg. / 56.2733259; 23.9991312

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Žeimelio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
Zeimelio Petro ir Povilo baznycia.JPG
Vyskupija Šiaulių
Dekanatas Pakruojo
Savivaldybė Pakruojo rajonas
Gyvenvietė Žeimelis
Adresas Bauskės g. 3A
Statybinė medžiaga akmens mūras
Pastatyta 1826 m.

Žeimelio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia - katalikų bažnyčia, stovinti Žeimelio miestelyje, Pakruojo rajone, Beržtalio upės kairiajame krante. Turi klasicizmo bruožų.

Bažnyčios interjeras

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žeimelio ir Glėbavo Geručių dvaro savininkas latvis liuteronas Peteris Petrauskas, pagerbdamas savo žmoną katalikę, 1826 m. pastatė akmenų mūro bažnyčią. Fundatorius palaidotas Žeimelio „latvių kapinėse“ prie kapinių koplyčios.

1828 m. pastatyta plūkto molio klebonija. Apie 1830 įrengti vargonai.

Kunigas Jurgis Juškevičius 1863 m. valdžios apkaltintas sukilėlių rėmimu ir 11 mėn. kalintas Telšių kalėjime. Žeimelio savininkas Livenas 1877 m. prašė įsteigti parapiją. Jis įsipareigojo dovanoti mūrinį namą klebonijai, 30 dešimtinių žemės ir kasmet mokėti po 100 rublių būsimam klebonui. Valdžia sutiko, bet pareikalavo panaikinti Lauksodžio filiją ir Kriukų parapiją. Vyskupui nesutikus su tokiomis sąlygomis, Žeimelio parapija neįsteigta. Per Pirmąjį pasaulinį karą išvežti du varpai. Bažnyčią 1928 m. konsekravo arkivyskupas Juozapas Skvireckas.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia stovi prie kelio į Bauskę, t. y. ne prie aikštės, kaip įprasta kituose miesteliuose. Bažnyčia turi klasicizmo bruožų, stačiakampio plano, su pusapskrite apside, su retu tokioms bažnyčioms bokštu priekyje. Statinys akmens mūro, iš išorės baltai tinkuotas tik jos bokštas. Bokšte įrengtas vieno ciferblato Makso Hano firmos laikrodis (neveikianntis). Stogas iš pradžių buvo dengtas raudonomis čerpėmis, vėliau pakeistomis į skardinę dangą. Vidus 3 navų. Lubas laiko 8 pilioriai. Likęs vienas, 1828 m. lietas varpas, meniškos durys su originaliu užraktu. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Yra trys mūriniai klasicistinio stiliaus altoriai su įkomponuotais paveikslais ir skulptūromis. Didžiojo altoriaus pirmajame tarpsnyje, rėmuose su raudonu aksomu patalpintas drožtas Nukryžiuotasis, antrajame tarpsnyje – nutapytas apaštalas šv. Petras.

Vargonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios vargonai yra nenustatytos autorystės. Tačiau jie gali būti siejami su latvių vargonų meistru Christienu, nes turi šiam meistrui būdingus, itin retai pasitaikančio prospekto bruožus. Panašūs išlikę tik Balduonės ir Rygos Jėzaus liuteronų bažnyčiose. Vargonų trijų šiek tiek gaubtų bokštų kompozicija artima barokinei. Manoma, kad pradžioje vargonai stovėjo arčiau balkono krašto, bet XX a. pirmoje pusėje buvo pastumti giliau į nišą (galbūt siekiant greta vargonų sutalpinti ir chorą). Griežykla yra vargonų prospekto centre. Šiuo metu griežykloje yra tik 9 registrų įjungimo rankenos, pedalinė klaviatūra demontuota ir saugoma vargonų viduje. Greta 21 registro vargonai turėjo akustinį būgną (neišliko), žvaigždinius varpelius (neišliko) ir signalinį varpelį dumpliuotojui (išliko). Yra autentiškos pleištinės dumplės. Dauguma vamzdžių, oro skirstymo dėžė, mechanika yra originalūs.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka