Žalioji (Vilkaviškis)

Koordinatės: 54°42′58″š. pl. 22°56′35″r. ilg. / 54.716°š. pl. 22.943°r. ilg. / 54.716; 22.943 (Žalioji)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žalioji
{{#if:280px
Žalioji prie kelio į Kudirkos Naumiestį
Žalioji
Žalioji
54°42′58″š. pl. 22°56′35″r. ilg. / 54.716°š. pl. 22.943°r. ilg. / 54.716; 22.943 (Žalioji)
Apskritis Marijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė Vilkaviškio rajono savivaldybės vėliava Vilkaviškio rajono savivaldybė
Seniūnija Klausučių seniūnija
Gyventojų (2021) 122
Vikiteka Žalioji (Vilkaviškis)
Vietovardžio kirčiavimas
( kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Žalióji
Kilmininkas: Žaliõsios
Naudininkas: Žãliajai
Galininkas: Žãliąją
Įnagininkas: Žalią́ja
Vietininkas: Žaliõjoje
Istoriniai pavadinimai lenk. Zielonka

Žalioji – kaimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, anksčiau siekęs ir Šeimeną. Carinės Rusijos ir nepriklausomos Lietuvos valsčiaus centras. Yra parapijinė Šv. Roko bažnyčia, senos kapinės, Vilkaviškio bibliotekos Žaliosios filialas. Veikia kaimo bendruomenė ir Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinė mokykla.

Kurį laiką buvo Andriškių kaimo šiaurės rytinė dalis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnytėlė
Žaliosios stotelė

Žaliosios kaimas buvo minimas 1812 metais, Napoleono žygio metu. Carinei Rusijai 1867 metais įsteigus Vilkaviškio apskritį Žalioji tapo valsčiaus centru. Netrukus čia buvo pastatyta erdvi, mūrinė valsčiaus būstinė; apie 1885 m. buvo pastatyta bei atidaryta pirmoji Žaliosios valsčiaus pradinė mokykla. 1892 m. Žaliosios apylinkių gyventojai Prienuose iš žydų nupirko sinagogą ir čia ją perstatė į didelę koplyčią, kuri, atsikūrus nepriklausomai Lietuvai ir 1924 metais įkūrus Žaliosios parapiją, tapo Šv. Roko parapijine bažnyčia – su 30 metų lauktu, pagaliau čia pat gyvenančiu, savo kunigu.

Žalioji pradėjo greitai augti, žmonės pradėjo ją vadinti miesteliu. 1925 m. buvo įkurta Žaliosios pieno perdirbimo bendrovė, kuri vėliau turėjo savo krautuvę bei užkandinę ir Vilkaviškyje. Medinės mokyklos vietoje buvo pastatyta moderni 8 komplektų mūrinė mokykla. Nors nuolatinių Žaliosios bažnytkaimio gyventojų pradžioje nebuvo daug, ši mokykla kasdieną čia sutelkdavo daugybę plačios apylinkės vaikų. Ju tėvai taip pat nuolat atvažiuodavo į Žaliosios bažnyčią, kleboniją, pieninę, valsčiaus raštinę įvairiais reikalais. Buvo paštas, policijos nuovada, akušerijos punktas, kooperatyvas, kelios krautuvės, du restoranai. Taip pat ir Marijampolės – Vilkaviškio miškų urėdijos Žaliosios girininkija, Žaliosios giraitės eigulio pasoda, kailių perdirbimo įmonė, kalvis (račius), malūnas. Žaliosios valsčiui prieškaryje priklausė 35 gyvenvietės, 396 ūkiai ir 3678 gyventojai. Žaliosios parapija 1940 metais apjungė apie dešimtį vietovių ir turėjo 1396 narius.

1944 m. Žalioji pateko į rusų ir vokiečių kovos zoną. Karo veiksmai užsitęsė keturis mėnesius. Iš Žaliosios bažnytkaimio liko tik pelenai ir griuvėsiai. Žaliosios valsčius 1950 m. birželio 20 dieną buvo panaikintas, 1963 m. sausio 2 d komunistų buvo atimta ir uždaryta Žaliosios bažnyčia. Žaliosios aštuonmetė mokykla 1960 metų rudenį buvo atstatyta. Jos direktoriumi buvo paskirtas Algimantas Leonas, nuo 1968 metų rudens Kazys Misikevičius.

Žaliosios kapinėse karo metu buvo palaidotas prancūzų lakūnas Žanas Manso. Algimantas Leonas mokykloje įkūrė jo Lietuvoje kovojusios prancūzų eskadrilės „Normandija-Nemunas“ muziejų, kuriam vadovavo mokytojas Modestas Vizgirda; vėliau Julija Vizgirdienė ir dabartinio Paežerių muziejaus direktorius Antanas Žilinskas. Šis muziejus veikė iki 1990 metų ir buvo plačiai žinomas visoje Lietuvoje. Jį aplankydavo ir iš sovietų sąjungos į Žaliają atvykdavę lankytojai bei Prancūzijos buvę karo lakūnai.

Žaliosios parapijos bažnyčia išbuvo uždaryta net 28 metus. Tiktai nepriklausomybę vėl atgavus, 1991 m. rugpiūčio 16 d., ji vėl galėjo laisvai atverti savo duris. Direktoriaus Kazio Misikevičiaus pareigas 1998 m. rudenį perėmė Daiva Pačkauskienė. Sekančiais metais, Andriškiuose buvo pašventintas akmuo, buvusio Žaliosios mokyklos mokinio, žymaus miškininko, etnologo, žurnalisto Vinco Žemaičio gimtojo namo vietai pažymėti. Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba, 2001 gegužės 25 dieną, mokyklai suteikė Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos vardą.

Nuo 2007 lapkričio 6 dienos Žaliosios pagrindinės mokyklos direktorė yra Grita Launikonienė, anksčiau Vilkaviškio „Aušros“ vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Mokykloje, naujose patalpose, nuo 2008 vasario 15 d. veikia Vinco Žemaičio muziejus.

Nuo 2011 m. rugpjūčio 30 d. mokyklai vadovauja direktorius Martynas Kasperaitis.

2018 m. Žalioji oficialiai atkurta kaip atskiras kaimas.[2]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1880 m. ir 2021 m.
1880 m.[3] 1888 m.[4] 1923 m.sur.[5] 2021 m.sur.[6]
69 86 62 122


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žalioji. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 434 psl.