Ūdrijos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
Kitos reikšmės – Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.
54°26′21″š. pl. 23°52′40″r. ilg. / 54.4391°š. pl. 23.8779°r. ilg.
| Ūdrijos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia | |
|---|---|
| Bažnyčia 2010 m. | |
| Arkivyskupija | Kauno |
| Vyskupija | Vilkaviškio |
| Dekanatas | Alytaus |
| Savivaldybė | Alytaus rajono savivaldybė |
| Gyvenvietė | Ūdrija |
| Adresas | Birutės g. 8 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta | 1924 m. |
| Aptarnauja | Arūnas Užupis (2025) |
| |
Ūdrijos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia – bažnyčia, stovinti Ūdrijos kaime, 9 km į pietus nuo Balbieriškio. Turi neorenesanso bruožų.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Punios seniūnui Aleksandrui Korvinui Gosievskiui 1623 m. leista statyti bažnyčią, jai skirti 8 valakai žemės. 1674 m. minima neseniai pastatyta bažnyčia. Metrikų knygos rašytos nuo 1699 m. (1719–1728 m. įrašų nėra, manoma, kad dėl maro epidemijos). Apie 1744 m. pastatyta nauja medinė. Neprižiūrima, apgriuvusi bažnyčia 1837 m. uždaryta, vėliau ir nugriauta.
Pramezio dvaro savininkas Protas Narbutas 1861 m. pastatė naują bažnyčią. Vikaras Antanas Radušis 1891 m. padidino ir aptvėrė kapines. 1896–1899 m. Ūdrijoje vargonininkavęs Juozas Neimontas (1875–1963) subūrė parapijos chorą, apylinkėje rinko ir harmonizavo liaudies dainas, kurias 1906 m. išleido atskiru rinkiniu „Auksinės varpos“. 1906 m. įsikūręs „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas – kunigas Adomas Grinevičius) įsteigė biblioteką-skaityklą. 1911–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1913 m. bažnyčia sudegė.
1921–1928 m. Ūdrijoje klebonavęs Jurgis Žemaitis 1923–1924 m. iš Balbieriškio dvaro sandėlio medžiagos sumūrijo dabartinę bažnyčią.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia turi neorenesanso bruožų, stačiakampio plano (35×16 m), bazilikinė, dvibokštė, su pusapskrite apside. Vidus 3 navų, šoninės žemesnės.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Bažnyčia iš galo
-
Šventoriaus vartai, varpinė ir bažnyčia
-
Bažnyčia iš vidaus
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 458–459

