Ūdekai
Ūdekai | ||
---|---|---|
Koordinatės | 56°09′22″š. pl. 24°01′19″r. ilg. / 56.156°š. pl. 24.022°r. ilg.Koordinatės: 56°09′22″š. pl. 24°01′19″r. ilg. / 56.156°š. pl. 24.022°r. ilg. | |
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Linkuvos seniūnija | |
Gyventojų skaičius | 322 (2011 m.) | |
![]() |
ŪdekaiVikiteka | |
Ūdekai – kaimas vidurio rytinėje Pakruojo rajone dalyje, prie kelio 211 Linkuva–Žeimelis , 7 km į šiaurės rytus nuo Linkuvos. Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka[2], paštas (LT-83043), medicinos punktas[3][4]. Ūdekuose stovi valstybės saugomas vėjo malūnas.[5][6]
Netoli yra Laumenio miškas, kuriame yra įkurtas Laumenio botaninis zoologinis draustinis 645 ha, skirtas išsaugoti plėšriesiems paukščiams bei nendrinių rupūžių populiacijoms.[7][8] Į rytus nuo kaimo teka Piktakmenio upelis, kuris išteka iš pietinės Laumenio miško dalies. Į vakarus nuo kaimo prateka Kerkšnis. 2010 m. pastatytas Kęstučio Krasausko iš ąžuolo ir kalto metalo sukurtas paminklas „Gyvybės medis“.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Senovėje pro kaimą tekėjo Dublio upelis, kuris pavasarį plačiai ištvindavo ir apsemdavo durpingas pievas.[9] Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Ūdekai paminėti 1612 m. Ūdekuose jau senovėje gyveno žemdirbiai. Tuo metu tai buvo vienas iš didžiausių Linkuvos valsčiaus kaimų.
Labiausiai kaimas išsiplėtė 1970 – 1980 m., kada prasidėjus kolūkinėms statyboms ir gyventojams keliantis iš melioruojamų plotų. Kaimas buvo pagrindinė kolūkio gyvenvietė. Senąjį kaimą primena 3 išlikusios autentiškos dviejų galų gryčios.
1971 m. buvo įkurta 8-metė mokykla, vėliau ji tapo pagrindine, o sumažėjus mokinių skaičius – pradine. Pradžioje čia mokėsi net 160 vaikų iš Ūdekų ir aplinkinių kaimų, dirbo 12 mokytojų kolektyvas. Mokykla uždaryta 2004 m.
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kraštotyrininkas, Žiemgalos kraštas praeities tyrėjas Juozas Šliavas[10] kaimo pavadinimą apibūdino kaip labai seną vardą vartotą Lietuvos Žiemgaloje.[11] Toks vietovardis niekur kitur neaptinkamas ir yra vienintelis Lietuvoje. Vietovardžio šaknis „Ūd“ reikia sieti su latvišku žodžiu „ūdens“ (vanduo). Šią vietovardžio kilmę patvirtina ir senųjų ūdekiečių žinomas padavimas:
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m. | ||||||||||
1902 m.[12] | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[13] | 1979 m.sur. | 1987 m.[14] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
167 | 206 | 137 | 161 | 242 | 320 | 367 | 357 | 322 | ||
|
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Robertas Ašmanavičius (g. 1963 m.) – Lietuvos ir Pakruojo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Pakruojo r. savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka, Ūdekų filialas
- ↑ Ūdekų medicinos punktas
- ↑ Ūdekų medicinos punktas
- ↑ Kultūros vertybių registras. Nr. 16038. Vėjo malūnas. Pakruojo r. sav., Ūdekų k. (Linkuvos sen.)
- ↑ Lietuvos vėjo malūnai
- ↑ ŠIAURĖS LIETUVOS ISTORIJOS IR KULTŪROS PAVELDAS. DABARTIS. 5, ISSN 1648 - 7222
- ↑ Pakruojo miškų urėdija.
- ↑ latv. Dubli - dumblas.
- ↑ Mokytojas – kraštotyrininkas Juozas Šliavas
- ↑ Ūdekai
- ↑ Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
- ↑ Ūdekai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 592 psl.
- ↑ Ūdekai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 365 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
![]() |
Puodžiūnai – 2 km | ![]() | |||||||||
Gataučiai - 3 km |
|
||||||||||
Linkuva – 7 km |