Šventosios Dvasios gatvė
| Šventosios Dvasios gatvė | |
|---|---|
| |
| Šventosios Dvasios gatvė | |
| Gyvenvietė | Vilnius |
| Ilgis | 0,23 km |
| Pradžia | Subačiaus gatvė |
| Pabaiga | Mikalojaus Daukšos gatvė |
| Miesto dalys | Senamiestis |
Šventosios Dvasios gatvė – nedidelė Vilniaus senamiesčio gatvė, kuri ribojasi su Mikalojaus Daukšos ir Antano Strazdelio gatvėmis.
Anksčiau gatvė buvo vadinama Birštono, taip pat Cerkvės gatve.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šv. Dvasios gatvėje nuo Aušros Vartų ėjo 1503 m. pradėta statyti Vilniaus miesto gynybinė siena. Tvoros statyba užtruko apie 20 metų. Pastatytos sienos ilgis siekė apie 3,5 km, aukštis – apie 6-7 metrus, sienos plotis buvo iki pusantro metro[1]
Šv. Dvasios gatvėje aprašytas priešais gynybinę sieną stovėjęs dviejų aukštų raudonų plytų pastatas, kuris nuo XVI a. priklausė pravoslavų pirklių bendrijai. Vėliau namą perėmė Vilniaus magistratas. Namas turėjo aukštą į gatvę atgręžtą atiką, čerpinį stogą. Antro aukšto langai su masyviais sandrikais. Namą yra nutapęs Bronislovas Jamontas.[2][3]
Gatvė be „Birštono”, taip pat turėjo pavadinimus: „Cerkiewna”, „Глухой”, „Духовский”, „Церковная”.
Dabartis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai yra apie 230 metrų ilgio, grįsta trinkelėmis gatvė. Ji prasideda nuo klubo „Tamsta“ ir išeina į gana judrią Mikalojaus Daukšos gatvę.
Gatvė išskirtinė tuo, jog palei ją eina ilgiausia išlikusi Vilniaus gynybinės sienos dalis.[4]
Už gynybinės sienos yra Aušros Vartų gatvė arba tiksliau, iš karto už gynybinės sienos – Stačiatikių vienuolyno ir Šv. Dvasios cerkvės pastatai.[5] Šiuo metu gatvei priklauso du namai. Dviejų aukštų namas sujungtas su triaukščiu.[6]
2008–2009 m. Šv. Dvasios gatvė buvo renovuojama ir uždaryta.
Šv. Dvasios gatvė ir gynybinė miesto siena įeina į UNESCO saugomą Vilniaus Senamiesčio teritoriją. Iki šių dienų iš buvusios gynybinės sienos liko tik Aušros Vartai ir sienos atkarpa nuo Aušros Vartų iki gynybinės bastėjos. Taip pat į saugomo paveldo sąrašą įtraukti Šv. Dvasios gatvėje esančio komplekso „Strazdelio namai“ fasadai.[7]
Šv. Dvasios gatvėje, tyrinėjant Vilniaus gynybinę sieną yra dirbęs žymus architektas Žybartas Simonaitis.[8] Šv. Dvasios gatvėje buvo filmuojamas serialas „Nacių iškilimas“ („The Rise of the Nazis“).[9]
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Šventosios Dvasios gatvė ir gynybinė siena, einanti nuo Aušros vartų -
Šventosios Dvasios gatvė 2010 m. -
Išlikusios miesto gynybinės sienos panorama Šventosios Dvasios gatvėje -
Išlikusi miesto gynybinė siena Šventosios Dvasios gatvėje
.jpg)
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vilniaus gynybinė siena – ką apie ją žinote? Skelbta „15min.lt.”, 2016. [1]
- ↑ Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.
- ↑ Šventosios Dvasios gatvė Vilniaus kataloge. [2]
- ↑ Renovuoti Šv. Dvasios gatvę ir Vilnius gynybinę sieną padės ir verslininkai. [3]
- ↑ Informacija apie Stačiatikių vienuolyną ir Šv. Dvasios cerkvę. [4]
- ↑ Šventosios Dvasios gatvė Vilniaus kataloge. [5]
- ↑ Renovuoti Šv. Dvasios gatvę ir Vilnius gynybinę sieną padės ir verslininkai. [6]
- ↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija apie Žybartą Simonaitį. [7]
- ↑ Neramumai Šv. Dvasios gatvėje: kaip Hitleris valdžią ėmė. [8]