Šv. Agnietė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šv. Agnietė
Francesco Guarino paveikslas (XVII a.)
Gimė 291 m.
Roma
Mirė 304 m. (~13 metų)
Roma
Religija krikščionybė
Šventasis
Šventė sausio 21 d.
Globoja mergaites; skaistybę ir nekaltybę; seksualinės prievartos aukas; sužadėtinių poras; Niujorką; Romą
Vikiteka Šv. Agnietė

Šventoji Agnietė (it. Sant‘Agnese; 290304 m.) – mergelė kankinė, garbinama kaip šventoji katalikų Bažnyčioje, rytų ortodoksų Bažnyčioje, taip pat anglikonų bendruomenėje ir liuteronų Bažnyčioje. Ji yra viena iš kelių mergelių kankinių, kurios Mišių kanone minimos vardu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak tradicijos, Agnietė buvo Romos diduomenės narė, gimusi 291 m. po Kr. ir užaugusi ankstyvųjų krikščionių šeimoje. Kankinystę ji patyrė būdama 12[1] ar 13 metų amžiaus, valdant imperatoriui Diokletianui, 304 m. sausio 21 d.

Graži mergina iš turtingos šeimos, Agnietė turėjo daug aukšto rango sužadėtinių, o jaunuoliai, paniekinti jos ryžtingo atsidavimo religiniam tyrumui, pranešė apie ją, kaip krikščionybės sekėją, pagonių valdžiai[2].

Prefektas Sempronijus pasmerkė Agnietę nuogą vilkti gatvėmis į viešnamį. Viename pasakojime teigiama, kad jai meldžiantis plaukai užaugo ir uždengė jos kūną[3]. Taip pat sakoma, kad visi vyrai, kurie bandė ją išprievartauti, iškart apakdavo. Prefekto sūnus buvo nužudytas, bet atgijo po to, kai ji už jį pasimeldė. Prasidėjo teismas, nuo kurio Sempronijus nusišalino, leisdamas kitam asmeniui pirmininkauti ir nuteisti Agnietę mirties bausme. Ji buvo išvesta ir pririšta prie kuolo, tačiau medžio ryšulys nedegė arba liepsnos nuo jos atsiskyrė, po to kariuomenei vadovaujantis karininkas išsitraukė kalaviją ir nukirto jai galvą arba, kai kuriais kitais tekstais, dūrė peiliu į gerklę[4].

Praėjus kelioms dienoms po jos mirties, prie kapo buvo rasta besimeldžianti jos pamotė Emerentiana, kuri teigė esanti Agnietės žindyvė ir buvo užmėtyta akmenimis po to, kai atsisakė išeiti iš tos vietos ir papriekaištavo žmonėms, kad šie nužudė mergaitę. Vėliau Emerentiana taip pat buvo kanonizuota. Konstantino I duktė Konstantina, kaip teigiama, pasimeldusi prie Agnietės kapo, buvo išgydyta nuo raupsų. Ji ir Emerentiana vaizduojamos Agnietės gyvenimo scenose ant XIV a. Karališkosios aukso taurės, saugomos Britų muziejuje.

Ankstyvą pasakojimą apie Agnietės mirtį, kuriame pabrėžiamas jos jaunas amžius, tvirtumas ir nekaltybė, bet ne tradicijos bruožai, pateikia Šv. Ambraziejus[1].

Garbinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Cesare Dandini paveikslas (XVII a.)

Agnietė buvo garbinama kaip šventoji jau nuo šventojo Ambraziejaus laikų, remiantis egzistuojančia homilija. Ji minima Filokalo „Depositio Martyrum“ (354 m.) ir ankstyvuosiuose Romos sakramentaruose[5].

Šventosios Agnietės kaulai saugomi po didžiuoju altoriumi Romos Sant’Agnese fuori le mura bažnyčioje[6], pastatytoje virš katakombų, kuriose buvo jos kapas. Jos kaukolė saugoma atskiroje koplyčioje Sant’Agnese in Agone bažnyčioje Romos Navonos aikštėje.

Ikonografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo viduramžių šventoji Agnietė tradiciškai vaizduojama kaip jauna mergina su ilgais nuleistais plaukais, su avinėliu – jos mergaitiško nekaltumo[7] ir vardo simboliu – ir kalaviju (kartu su palmės šakele – jos kankinystės atributu). Avinėlis, kuris lotynų kalboje yra „agnus“, taip pat yra lingvistinė sąsaja su toliau minėtu tradiciniu ėriukų palaiminimu.

Avinėlių palaiminimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per šventosios Agnietės šventę iš Romoje esančios Tre Fontane trapistų abatijos tradiciškai atnešami du ėriukai, kad popiežius juos palaimintų. Vasarą ėriukai nukerpami, o iš jų vilnos audžiamas palijus, kurią popiežius per šventųjų Petro ir Pauliaus šventę įteikia naujai paskirtiems arkivyskupams metropolitams kaip savo jurisdikcijos ir jų sąjungos su popiežiumi ženklą[2].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „NPNF210. Ambrose: Selected Works and Letters – Christian Classics Ethereal Library“. Ccel.org. 2005-06-01. Nuoroda tikrinta 2009-01-21.
  2. 2,0 2,1 „St. Agnes, Virgin and Martyr“. St. Agnes Cathedral. Suarchyvuotas originalas 2015-01-21. Nuoroda tikrinta 2013-04-24.
  3. „St. Agnes of Rome“. Antiochian Orthodox Christian Archdiocese.
  4. „Saint Agnes of Rome, Virgin and Martyr“. Learn Religions. Nuoroda tikrinta 31 January 2020.
  5. „Duffy, Patrick. "Jan 21 – St Agnes (d. 305) martyr", Catholic Ireland, 21 January 2012“.
  6. „"Virginmartyr Agnes of Rome", Orthodox Church in America“.
  7. „CATHOLIC ENCYCLOPEDIA: St. Agnes of Rome“.