Žindyvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Liudvikas XIV ir jo žindyvė

Žindyvė – moteris, kuri žindo kūdikį.

Lietuvių kalboje žodis žindyvė turi du prasmės variantus:

  • žindyvė – bet kuri žindanti moteris
  • žindyvė – moteris, kuri žindo kitos moters kūdikį.

Ne savo vaikų žindyvės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žindyvės būdavo/yra reikalingos, kai:

  • Moteris negali žindyti savo kūdikio, nes:
    • yra mirusi
    • prarado pieną
    • nepakanka pieno (pvz., gimė ketvertukas)
    • privalo gerti vaistus, kurie gali pakenkti kūdikiu
    • jos profesinė ar kitokia veikla neleidžia būti su kūdikiu ir jį žindyti
  • Moteris nenori žindyti, nes
    • tai socialiai neprestižiška. Anksčiau aristokratės ir kitos aukštesnės socialinės padėties moterys kai kuriose šalyse savo vaikų nežindydavo, o samdydavo žindyves.
    • trukdo psichologinės priežastys.

Profesionalios žindyvės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Moteris gali dirbti žindyve tik tada, kai jai išsiskiria pienas. Paprastai manoma, kad žindyvėmis gali dirbti tik moterys, kurios yra neseniai gimdžiusios. Tačiau nuolat žindančios moters krūtys nuolat gamina pieną, todėl žinomi atvejai, kai moterys savo (ar svetimus) kūdikius žindydavo kelerius metus po gimdymo. Tai siejama su laktacijos reguliacija per refleksus – nuolatinis žindymas skatina nenutrūkstančią laktaciją.[1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. E. Goljan, Pathology, 2nd ed. Mosby Elsevier, Rapid Review Series