Šuniena
Šuniena – maistui naudojama šunų mėsa. Šiais laikais vartojama tradicinėse Azijos (Kinijos, Korėjos, Filipinų, Kambodžos ir kt.) bei Afrikos (Nigerijos, Ganos ir kt.) šalių virtuvėse, kai kur vertinama kaip turinti gydančių savybių.[1][2] Istoriniai šaltiniai mini šunienos vartojimą ir Europos bei Lotynų Amerikos šalyse.[3] Dėl daugelyje kultūrų paplitusio vertinimo, kad šunys yra žmogaus draugai ir pagalbininkai, šunų valgymas yra tapęs tabu, o šalys, kuriose tokia praktika egzistuoja, sulaukia kritikos.[4]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Istoriniai dokumentai mini šunienos vartojimą maisto ar medicininiais tikslais Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje.[5] Šunų mėsa taip pat vartota badmečiu Rusijoje ir Ukrainoje po Pirmojo pasaulinio karo bei Lenkijoje Antrojo pasaulinio karo metu. Apie šunienos valgymą užsimena ir Džeimsas Kukas savo atsiminimuose apie maisto trūkumą išsilaipinus Tahityje.[6]
Gavyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Maistui auginami šunys gali būti veisiami specialiose fermose, tam parenkamos tam tikros veislės. Tai praktikuojama Filipinuose, Kinijoje, Korėjoje. Pavyzdžiui, 2020 m. duomenimis, Pietų Korėjoje buvo apie 4000 oficialiai registruotų šunų auginimu besiverčiančių ūkių, kurie per metus užaugina 1,5 mln. maistui skirtų šunų.[7] Kitose šalyse, kaip kad Nigerijoje, šunys gali būti parduodami maistui, kai jais, kaip naminiais gyvūnais, norima atsikratyti, arba į skerdyklas vežami sugaudyti benamiai šunys.[8]
Vertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dėl nevienodo šunų ir žmonių santykio vertinimo, skirtingose kultūrose šunienos vartojimas yra prieštaringas klausimas. Šalyse, kuriose šunys turi kompanjono („geriausio žmogaus draugo“) statusą, šunų pjovimas maistui sulaukia kritikos, gali būti draudžiamas įstatymais. Pavyzdžiui, Korėja kritikos dėl šunienos sulaukė devintajame XX a. dešimtmetyje besiruošdama 1988 m. Seulo olimpinėms žaidynėms.[9] Kinijos Guangsi provincijos Julino mieste vykstanti kasmetinė ličių ir šunienos šventė taip pat sulaukia daug tarptautinės kritikos.[10]
Neretai šiuo klausimu būna pasidalinusi ir pačių šalių, kuriose vartojama šuniena, visuomenė. Pavyzdžiui, Japonijoje ir Pietų Korėjoje 2002 m. vykusio pasaulio futbolo čempionato metu pačios Korėjos viduje vyko protestai, kuriais siekta uždrausti šunienos vartojimą,[11] o 2020 m. vykdyta Pietų Korėjos gyventojų apklausa parodė, kad uždraudimui būtų pritarę 58,6 % respondentų ir kad beveik pusė manė, kad šunienos valgymas nėra šiuolaikinės Korėjos kultūros dalis.[12] Prieš Juline vykstančią šunienos šventę pasisako ir Kinijos gyventojai.[13]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Gregory, N. G., & Grandin, T. (2007). Animal Welfare and Meat Production. CABI, p. 165
- ↑ Cwiertka, K. J., & Walraven, B. C. A. (2002). Asian Food. University of Hawai'i Press, p. 104–105
- ↑ Urbanik, J., & Johnston, C. L. (2017). Humans and Animals: A Geography of Coexistence. ABC-CLIO, p. 104
- ↑ Gregory, N. G., & Grandin, T. (2007). Animal Welfare and Meat Production. CABI, p. 165
- ↑ Simoons, F. J. (1994). Eat Not this Flesh. University of Wisconsin Press, p. 239–240
- ↑ Simoons, F. J. (1994). Eat Not this Flesh. University of Wisconsin Press, p. 240
- ↑ Simon Denyer, Min Joo Kim. For nearly 200 dogs, a journey from a South Korean meat farm to a shelter in Maryland, The Washington Post, 2020–11–07
- ↑ Gregory, N. G., & Grandin, T. (2007). Animal Welfare and Meat Production. CABI, p. 165
- ↑ Cwiertka, K. J., & Walraven, B. C. A. (2002). Asian Food. University of Hawai'i Press, p. 106
- ↑ Kline, C. (2018). Tourism Experiences and Animal Consumption: Contested Values, Morality and Ethics. Routledge, p. 193–205
- ↑ Blattner, C. E. (2019). Protecting Animals Within and Across Borders. Oxford University Press, p. 368
- ↑ Public Opinion Polls and Data Research – ascertaining trends in South Korea’s dog meat industry and pet culture, Humane Society International
- ↑ Charlie Campbell. Millions of Chinese Are Calling for an End to the Yulin Dog Meat Festival. Time, 2016–06–15