Šturmo lėktuvas

Šturmo lėktuvas (angl. ground attack aircraft, rus. штурмовик, lietuviškai galėtų vadintis šturmuotuvas, pagal analogiją su naikintuvas) – kovos lėktuvas, skirtas bombomis, raketomis, aviacinėmis patrankomis ir kulkosvaidžiais naikinti nedidelius antžeminius taikinius iš nedidelio aukščio.

Veikimo būdas

Taktikos požiūriu šturmo lėktuvai atlieka dviejų tipų uždavinius:

ugnimi palaiko savus antžeminius dalinius – pėstininkus, tankus ir pan. (svarbu atskirti saviškius nuo priešininko, įveikti priešlėktuvinę gynybą) ir
atakuoja antžeminius taikinius priešo užnugaryje, kur saviškių nėra (vėl gi svarbu įveikti PLG).

Šturmavimo variantai yra du:

Pirmas būdas (būdingas „tikriesiems šturmo lėktuvams“) – šturmuojama skrendant neaukštai virš žemės, lėkštai pikiruojant arba skrendant skutamuoju skrydžiu. Šis atakavimo būdas labiau tinka naikinti „ilgiems“ neapsaugotiems taikiniams – pėstininkų ir technikos kolonoms, apkasams, ešelonams. Taip šturmuodamas lėktuvas skrenda nedideliame aukštyje, kur siekia mažo kalibro šaulių ginklų ir mažo kalibro priešlėktuvinės artilerijos ugnis, todėl jam labai praverčia šarvai.

Antras būdas (būdingas pikiruojantiems bombonešiams) – bombardavimas stačiai pikiruojant.

Kaip šturmo lėktuvai neretai būdavo ir tebėra naudojami ne tik specializuoti šturmuotuvai, bet ir kitų klasių lėktuvai – lengvieji bombonešiai, pikiruojantys bombonešiai, naikintuvai-bombonešiai (angl. fighter - bomber), taktiniai naikintuvai (angl. tactical fighter). Tačiau jie šį vaidmenį gali atlikti tik tada, kai taikiniai nėra ginami efektyvios PLG.

Artilerijos lėktuvai

Šturmo lėktuvai paprastai skiriami nuo „artilerijos lėktuvų“ (angl. gunship), kurie atlieka panašias funkcijas, tačiau skiriasi tuo, kad atakuoja daugiavamzdžiais kulkosvaidžiais, automatinėmis patrankomis (galvojama apginkluoti ir raketomis), kurie šaudo pro lėktuvo šoninius portus. Artilerijos lėktuvai taikinį apšaudo skrisdami pro šalį ar skrisdami ratais (ne atakuodami tiesiai, kaip „tikrieji“ šturmo lėktuvai), ir niekada nenaudoja bombų.

Paramą ugnimi teikia ir paramos ugnimi sraigtasparniai (angl. irgi gunship).

Žymėjimas

Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijos kariuomenė naudojo terminą Jabo (vok. Jagdbomber 'medžiojantis bombonešis').

JAV savo šturmo lėktuvus žymi raide A (Assault). Žymėjimas F/A (pvz., F/A-18 Hornet) rodo, kad tai universalus lėktuvas, veikiantis tiek kaip naikintuvas, tiek kaip šturmuotuvas.

D. Britanijos šturmo lėktuvai žymimi FB (Fighter – bomber) ir G (Ground, pvz., Harrier GR1).

Istorija

Pirmasis pasaulinis karas

Pirmojo pasaulinio karo metu buvo bandyta naudoti „apkasų naikintuvus“ Sopwitch Camel TF.1 ir Boeing GA-1.

Antrasis pasaulinis karas

Ketvirtąjį dešimtmetį šturmo lėktuvai buvo išskirti kaip atskira kovinių lėktuvų klasė. Pikiruotuvai pritaikyti naikinti taškinius taikinius, sunkieji bombonešiai iš didelio aukščio atakuoja plotinius ir stambius nejudrius taikinius (jie visiškai netinkami kaip fronto bombonešiai, nes su didele tikimybe galėdavo kliudyti saviškius), naikintuvai nebūna šarvuoti, todėl nukenčia nuo apšaudymo iš žemės, o mėtydami bombas – ir nuo jų skeveldrų. Tačiau specializuotus šarvuotus šturmo lėktuvus sukurti buvo sudėtinga, tad iš tikro juos imta gaminti ir naudoti tik Antrojo pasaulinio karo metais.

Iki tol šturmo lėktuvų vaidmenį atlikdavo naikintuvai ir lengvieji bombonešiai. Vokietijos aviacijoje tokį vaidmenį atlikdavo pikiruojantys bombonešiai Ju-87 Stuka. Juos karo pradžioje naudojo atakuojantiems tankų ir pėstininkų daliniams paremti ugnimi, kai artilerija nespėdavo sekti priekin išsiveržusių puolančių dalinių.

Naikintuvai šturmuodavo kulkosvaidžiais ir automatinėmis patrankomis, kurių visiškai pakakdavo pėstininkams ir nešarvuotomis transporto priemonėms naikinti, bei lengvomis aviacinėmis bombomis, kurias nesunkiai gabendavo naikintuvai. Prieš tankus britų naikintuvai Hawker Hurricane naudodavo 40 mm patrankas Vickers S, o naikintuvai bombonešiai Hawker Typhoon ir Bristol Beaufighter – 60 svarų raketas RP-3. Hawker Typhoon pasirodė esąs efektyvus šturmuotuvas, bet prastesnis naikintuvas, negu tikėtasi.

Rytų fronte nuo karo pradžios gana efektyviai veikė tarybiniai šarvuoti šturmuotuvai Iljušin Il-2. Pradžioje Il-2 nepakako, todėl šturmavimui naudojo ir kitus lėktuvus, pvz., Su-2, Pe-2, Tu-2. Karo pabaigoje TSRS ėmė gaminti patobulintus šturmuotuvus Il-10, bet jie karo veiksmuose mažai tedalyvavo (trys šturmuotuvų pulkai spėjo pakariauti su Vokietija, o vienas – su Japonija Korėjoje).

Vokiečiai karo pabaigoje ėmė naudoti savo šarvuotą šturmuotuvą Henschel Hs 129, kuris buvo gana efektyvus, tačiau jų buvo pagaminta labai mažai ir jų įtaka kare buvo menka. Karo pabaigoje vokiečiams daugiau naudos davė kaip naikintuvai bombonešiai naudojami Focke-Wulf 190.

Antro pasaulinio karo metais šturmavimui plačiai naudojo naikintuvus bombonešius ir tiesiog naikintuvus, tačiau jie nebuvo pakankamai efektyvūs, nes tokio lėktuvo pilotas turėdavo derinti kelias funkcijas – piloto šturmuotojo, piloto naikintojo, ir piloto bombarduotojo. Tokio piloto paruošimas brangiai kainavo ir ilgai truko, tuo tarpu fronte tokie pilotai gana greitai žūdavo, nes naikintuvams nepakakdavo atsparumo ugniai (šarvuotumo ir kt.). Bombarduoti iš aukščiau buvo sunku, kadangi tokie naikintuvai neturi bombų taikymu užsiimančio šturmano, ir naikintuvas tampa greitu, bet prastu „horizontaliuoju“ bombonešiu, nes bombarduoja netaikliai ir bombų pakelia mažai. Bombarduoti skrendant žemai buvo pavojinga, nes naikintuvams nepakakdavo šarvuotumo.

Karo pabaigoje šturmavimas tiek specializuotais, tiek nespecializuotais šturmo lėktuvais palengvėjo, kadangi imta naudoti kasetines bombas. Pvz., šturmuotuvas Il-2 naudojo prieštankines kumuliacines aviabombas PTAB (ПТАБ), kurios būdavo mėtomos iš kasečių. Il-2 gabendavo keturias kasetes (kasetėje 48 bombos po 2,5 kg kiekviena), iš kurių bombos pasklisdavo 15x200 m juosta.

Po Antrojo pasaulinio karo

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui dar ilgai naudojo stūmoklinius šturmo lėktuvus. Britanijos naikintuvai Hawker Sea Fury ir JAV Douglas A-1 Skyraider veikė Korėjos kare, o pastarasis – ir Vietnamo kare. Šturmo lėktuvai ilgai išliko stūmokliniai, kadangi jie ekonomiškesni, naudoja mažiau degalų ir gali ilgiau skraidyti virš mūšio lauko.

Daugelis pasaulio valstybių nekūrė specialių šturmo lėktuvų. Teigiama, kad šie lėktuvai buvo mažiau „prestižiniai“, negu naikintuvai, todėl tiek lakūnai, tiek projektuotojai nebuvo linkę prasidėti su šturmuotuvais. Vietoj šturmuotuvų buvo kuriami daugiafunkciai lėktuvai. Specializuoti šturmo lėktuvai – Blackburn Buccaneer, A-6 Intruder, A-7 Corsair II, Panavia Tornado IDS, Suchoi Su-7 ir Suchoi Su-17. Kartais šturmo lėktuvais tampa perdaryti mokomieji lėktuvai, pvz., BAC Strikemaster (D. Britanija), BAE Hawk (D. Britanija), and Cessna A-37 (JAV). Lietuva taip pat turi ginkluotėje panašų perdirbinį – čekišką Aero L-39 Albatros.

JAV gamino naikintuvus bombonešius Republic F-105 Thunderchief. Jie buvo efektyviai naudojami Vietnamo kare Šiaurės Vietnamo antžeminiams taikiniams (pvz., tiltams) naikinti. Tam juos naudojo kaip pikiruojančius bombonešius.

Septintojo dešimtmečio pabaigoje JAV KOP užsakė specializuotą šturmo lėktuvą, kuriuo tapo Republic A-10 Thunderbolt. Jis pasirodė esąs efektyvus tankų ir kitokių šarvuotų taikinių naikintojas. Šiuo metu šturmo lėktuvų vaidmenį didele dalimi atlieka paramos ugnimi sraigtasparniai. TSRS (dabar Rusija) kaip šturmo lėktuvus naudojo Su-25 ir MIG-29 bei Su-27 naikintuvų bombonešių variantus.

Graikijos KOP TA-7C Corsair II
JAV jūrų pėstininkų korpuso A-4M Skyhawks

Literatūra

Smetona A. (1995) Karybos žodynas (Lietuvos karo akademija). [280 psl.]