PTAB

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dviejų PTAB variantų pjūviai

PTAB (rus. ПТАБ, противотанковая авиабомба 'prieštankinė aviacinė bomba') – Antrojo pasaulinio karo laikų (pradedant 1943 m.) tarybinė prieštankinė aviacinė bomba su kumuliatyviniu užtaisu. Tai masiškiausia Antrojo pasaulinio karo laikų tarybinė aviacinė bomba. 1943–1945 m. jų pagaminta apie 14,6 mln. vienetų.
PTAB sukonstravo I. Larionovas (И. А. Ларионов) iš konstruktorių biuro CKB-22 (ЦКБ-22).

PTAB bombas plačiai naudojo SSRS aviacija. Šiomis bombomis būdavo užtaisomos kasetės, į kurias tilpo po 48 PTAB. Šturmuo lėktuvas IL-2 gabendavo po 4 tokias kasetes. Vienos kasetės bombos krisdamos apimdavo 15×200 m plotą.

PTAB sveria 2,5 kg, o joje esanti sprogstamoji medžiaga – 1,5 kg.

Tankų viršutiniai šarvai žymiai plonesni už priekinius ir šoninius šarvus, tad į juos pataikiusi PTAB turėjo daug šansų sunaikinti tanką. 30° kampu krentanti PTAB pramušdavo 60 mm šarvą, 90° kampu – 100 mm. Tokios šarvamušės gebos visiškai pakako tų laikų sunkiesiems tankams naikinti.

PTAB-uose naudojo dugninius sprogdiklius AD-A (АД-А), kurių indeksas 7-V-118 (7-В-118).

Aukštos temperatūros kumuliacinė čiurkšlė, pramušusi skylę tanko šarve sukeldavo gaisrą tanko viduje, dėl kurio vėliau sprogdavo degalai ir šaudmenų atsarga. Itin lengvai užsidegdavo tankai su benzininiais varikliais.

Bombardavimo PTAB’ais efektyvumnas priklausė nuo kasetės (konteinerio) tvarkingumo, lakūno kvalifikacijos ir panaudojimo taktikos. Glaudžiai bombarduojant į tanką galėdavo pataikyti keli PTAB.

PTAB’ai pirmą kartą buvo panaudoti 1943 m. liepą Kursko mūšyje.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]