Didžioji Kinijos lyguma

Didžioji Kinijos lyguma

Didžioji Kinijos lyguma – lyguma rytinėje Kinijos dalyje, besidriekianti šalia Geltonosios ir Rytų Kinijos jūrų pakrančių. Užima ~325 000 km² plotą. Paviršius plokščias, iškylantis iki 100 m aukščio.

Iš vakarų riboja Šanduno kalnai. Sudaryta iš storo aliuvio sluoksnio. Kinai šią Didžiąją Kinijos lygumą skiria į dvi dalis: Šiaurės Kinijos lygumą (kin. 华北平原, pinyin: Huáběi Píngyuán) ir Jangdzės vidurupio ir žemupio lygumą (kin. 长江中下游平原, pinyin: Chang Jiang Zhong-Xiayou Pingyuan).

Būdingas musoninis klimatas su lietingomis vasaromis ir vėsiomis žiemomis. Vasaros musono metu daug upių (jos daugiausia priklauso Jangdzės, Hvanghės, Haihės baseinams) išsilieja, užtvindo nemažus plotus. Iš pietų į šiaurę lygumą kerta Didysis Kinijos kanalas.

Didžioji Kinijos lyguma yra Kinijos aruodas. Čia auginami kviečiai, ryžiai, medvilnė, žemės riešutai, sojos, kukurūzai, soros ir kt. svarbios kultūros. Teritorija apgyvendinta labai tankiai.