Šeligai

Šeligai lenk. Szeligi
Šeligai 53°49′18″ š. pl. 22°25′07″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Varmijos Mozūrų vaivadija
Apskritis	Luko apskritis
Valsčius	Luko valsčius
Gyventojų (2006 m.)	20
Pašto kodas	19-301

Šeligai (lenk. Szeligi, vok. Selligen, vėliau vok. Seliggen) – Lenkijos kaimas, esantis Varmijos Mozūrų vaivadijos Luko apskrities Luko valsčiuje. Išsisitatęs keturi kilometrai į rytus nuo apskrities centro Luko, Didžiojo Selmento ežero (lenk. Selmęt Wielki) vakariniame krante.

Istorija

Ankstyvaisiais viduramžiais šios apylinkės priklausė pietvakarinei Jotvos daliai. Raštuose gyvenvietė pirmąkart paminėta 1536 m. 1874 m. įėjo į naujai sukurtą Selmento prūsišką valsčių, kuris pradžioje priklausė Gumbinės apygardai, o nuo 1905 m. įėjo į Alnaštyno apygardos sudėtį. Laikui bėgant gyventojų skaičius stipriai kito: jei 1910 m. jų buvo 302 (kartu su prijungtu Bučkų kaimeliu), tai 1933 m. – 325 gyv., o 1939 m. buvo suskaičiuoti 286 kaimiečiai.

Po Antrojo pasaulinio karo, kartu su pietine Rytprūsių dalimi, įėjo į Lenkijos sudėtį ir iki 1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai, vėliau – Varmijos Mozūrų vaivadijai.

Piliakalniai

Šeligų šiaurinėje dalyje, Didžiojo Selmento ežero pietvakarinio kranto kyšulyje, dunkso neaukštos kalvos – tai jotvingių piliakalniai. Istorikams žinomi gana senai (vienas pirmųjų juos paminėjo žinomas Prūsijos tyrinėtojas Emilis Holakas); žemėlapiuose jie buvo žymimi Buczken (buvęs kaimas, dabar Šeligų dalis) vardu), bet išsamiai tirti nebuvo.

Rytinėje pusėje esanti piliavietė turi dvi aikšteles: viršutinę, turinčią išmatavimus 50 m X 40 m, ir apatinę (30 m X 12 m). Vakarinėje dalyje įrengta dar viena piliavietė su ovaline aikštele 45 m X 20 m. Abi piliavietes skiria dauba. Visas objektas iš rytų, pietų ir šiaurės apsaugotas lanko formos pylimu, jo paviršius stipriai nukentėjo per abu pasaulinius karus – viduramžiuose suformuotuose aikštelėse iškasti apkasai, išraustos duobės kariniams įtvirtinimams ir kt. objektai. Kyšulio smaigalyje išlikęs dar vienas pylimas, teritorijoje tarp jo ir rytinės piliavietės Pirmojo pasaulinio karo metu buvo įrengtos kapinės.

Objektas datuojamas X–XIII amžiais.