Šeimyniškiai (Užpaliai)
Šeimyniškiai | ||
---|---|---|
Koordinatės | 55°39′25″š. pl. 25°36′07″r. ilg. / 55.657°š. pl. 25.602°r. ilg.Koordinatės: 55°39′25″š. pl. 25°36′07″r. ilg. / 55.657°š. pl. 25.602°r. ilg. | |
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Užpalių seniūnija | |
Gyventojų skaičius | 42 (2011 m.) | |
Šeimyniškiai – kaimas Utenos rajone, 1 km į šiaurės rytus nuo Užpalių, kairiajame Šventosios krante. Kaime stūkso Šeimyniškių piliakalnis, prie kurio ėmė kurtis Užpaliai ir apie kurį pasakojama daug legendų, yra Konglomerato atodanga.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mindaugo laikais šiose vietose stovėjo Šeimyniškių pilis (Užpalių pilis), sudeginta 1433 m.
Padavimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piemenims susipešus, vienas piemuo nutraukęs kito kepurę ir įkišęs ją į piliakalnio šlaite esančią skylę. „Tada tas piemuo pradėjęs verkti, nes seniau bijodavę šeimininko. Verkdamas jis įlindęs ir radęs tenai kambarį išpuoštą. Tame kambary laivelis, pilnas auksinių pinigų. Ir gale laivelio sėdėjęs ponaičiukas. Tas ponaičiukas paėmęs kepurę, pripylęs aukso ir išleidęs.
Tada kitas piemuo lindęs. Jį užrišę botagais už kojų, kad geriau būtų ištraukti. Kai piemenys ištraukė – buvęs tas be galvos.
Sako, kad senovėje kasdavę, prikasdavę tik mūrus ir daugiau nieko. Seni žmonės sako, kad po piliakalniu yra laivelis auksinių pinigų.“ (Ežeras ant milžino delno / Sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius 1995)
Kitame panašiame padavime tas piemuo, patekęs piliakalnin, „pamatęs laivą, laive sėdėjusi ponia su šuniuku – ponia sėdėjusi viename gale laivelio, šuniukas kitame. Kai tik ponia jį pamačiusi, šokus iš laivo, net laivelis apsivertęs. Pribėgus ta ponia prie jo, pripylus pilną kepurę aukso ir liepus tuoj išeiti“.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m. | |||||||||
1902 m.[2] | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[3] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
206 | 163 | 133 | 100 | 75 | 41 | 41 | 42 | ||
|
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
- ↑ Šeimyniškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 376 psl.